Kur gi tas garsusis lietuviškas kuklumas
Ir dainos skambėjo, ir rateliai sukosi, ir patarlės bei istorijos apie duoną aidėjo, o duonos keliu visus lydėjo „Galukiemio“ šeimininkė ir skanios duonos bei pyragų kepėja Daiva Mickūnienė. Žiūrėjai ir negalėjai atsistebėti, kur gi tas garsusis lietuviškas kuklumas ir nedrąsumas – visi dainavo, visi šoko, visi ragavo ir vieni kitus gyrė. Nuo mažiukų iki senolių. Vis dar pagal šūkį „Kartos – kartu“. Ir ne tik kamajiškiai, bet ir duokiškėnai, bajoriškiai, gal ir dar iš kur atvažiavę.
Galima buvo ir pačiam susimalti kiek miltų, nes organizatoriai sunešė į bendruomenės salę visus rakandus, reikalingus duonos kepimui, gal tik duonkepės krosnies neįstengė atnešti. Bet užtat senovinės medinės girnos buvo ir visi galėjo jas išbandyti. Ne itin lengvas tai darbas, bet kelias minutes pasukti tas girnas visiems magėjo.
Daiva Mickūnienė prisipažino ruginę duonelę kepanti jau beveik 40 metų, o duonos kepėja norėjusi būti nuo pat vaikystės, kai šviežia duona vis pavaišindavo kaimynės Elenytės močiutė. O jau paaugus naminės duonos receptais dalinosi Uršulė Narbutienė (1903–1995) ir Emilija Juodkienė (1926–2013).
Vienos paslaptys atskleistos, kitos dar ne
Pasidalino Daiva ir duonos kepimo paslaptimis:
- Jei duonkubilis pridžiūvo ir nebekvepia, jį išvalyti ir panaikinti blogą kvapą padės svogūnas. Taip pat duonkubilį dezinfekuoti galima ir vanta.
- Pušies šaka padės pašluoti, išvalyti duonkepę krosnį.
- Tikra ruginė duona kepama tik ant ližės.
Tikros duonos kepėjos nesidalina receptais ir raugu. Viską reikia pačiam išbandyti ir patirti.
Šventės pabaigoje galima buvo paragauti įvairios Kamajų duonos kepėjų naminės duonos. Ir ruginės, ir su visokiais priedais. Ir net pačios Daivos kepto duonos trupinių pyrago, kuris turi ir receptą, ir savo istoriją. Juos kepėja žadėjo išduoti ir mūsų skaitytojams, tik pirma, ko gero, reiks šių eilučių autoriui prie girnų pasėdėti ar kokią kitą užduoti atlikti.
Išeidamas iš šventės-popietės kiekvienas išsinešė namo po šv. Agotos duonos gabalėlį, pašventintą šv. Agotos dienos rytą Kamajų klebono Egidijaus Vijeikio. Sako, ta duona saugo namus nuo gaisrų.
Geri, gražūs ir kūrybingi tie Kamajų žmonės. Ne vien duona sotūs.
Ir ne tik Kamajų. Į popietės programą gražiai įsipynė Utenos KC Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“.
Eligijaus Daugnoros nuotr.
