Šiemet „Poezijos pavasario“ paukštė nutūpė Panemunėlio šv. Juozapo Globos bažnyčioje, menančioje lietuvybės žadintoją Maironį. Ramiu, šventišku žodžiu poetai gaivino žmonių dvasią.
Sėlių žemėje
„Poezijos pavasaris“ tai – festivalis, atpažįstamas savo ženklais ir tradicijomis, dviejų savaičių kultūriniu maratonu po Lietuvos miestus ir miestelius. Kaip ir kasmet, 48-ąjį „Poezijos pavasarį“ lydėjo almanachas, išleistas kartu su kompaktine plokštele „Poezija ir balsas“, pažymėtas dailininko Stasio Krasausko sukurta emblema.
Šiemet renginio laureato ąžuolo vainiku pasipuošė vilnietis poetas Eugenijus Ališanka. Apdovanojimas jam skirtas už eilėraščių rinkinį „Jeigu“.
Su pagarba didžiajam poetui ir lietuvybės žadintojui Jonui Mačiuliui-Maironiui lyrikos žodis šį pavasarį nuskriejo net į Airiją, Lenkiją, Šveicariją. O štai praėjusį šeštadienį šventė užsuko senąją sėlių žemę. Poetinio žodžio kūrėjai ir gerbėjai susitiko Panemunėlio šv. Juozapo Globos bažnyčioje. Eilės ir muzika skambėjo Dievo šventovėje, menančioje kunigų švietėjų Jono Katelės, Juozo Tumo-Vaižganto, Maironio, visuomenės ir kultūros veikėjo Jono Basanavičiaus, vyskupo Kazimiero Paltaroko atminimą.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
