Kerintys fotografijos vaizdai piešiami šviesa, o fotografo užduotis – sukurti įdomų, prasmingą, išraiškingą, užburiančiai patrauklų pasaulio paveikslą. Dabar, kai fotografuoja vos ne kiekvienas žmogus, o kokybišką nuotrauką galima padaryti ir mobiliuoju telefonu, labai išsiplėtė fotografijos meno ribos: daugėja fotografų, norinčių savo kūryba dalintis su žiūrovais.
Reikia nuolatos dirbti
Mūsų rajono jaunieji fotografai kol kas nėra aktyvūs. Vienetai savo darbus eksponuoja interneto svetainėse, labai retai rengiamos pavienių autorių parodos.
Daugiau nei prieš 25 metus Rokiškio kultūros centre buvo eksponuojama jungtinė rajono jaunųjų fotografų paroda. Jos iniciatoriai – Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo (tuometinės Rokiškio kultūros mokyklos) švietimo darbo kino-foto kolektyvų vadovų specialybės studentai ir jų dėstytojai.
“Su paaugliais reikia nuolatos dirbti, siūlyti jiems darbų temas, kurti situacijas, aptarinėti rezultatus, juos skatinti kurti. Tik mažuma “užsikabina” ir be raginimo kuria toliau. Didžiajai daugumai reikia postūmio, kūrybos būryje”, – aiškino žinomas rajono fotografas Darius Baltakys.
Prieš keletą metų Rokiškio jaunimo centre jis vedė fotografijos pradmenų kursus. Fotomenininkas pasidžiaugė, kad po mokymų keletas jo mokinių užsikrėtė fotografijos bacila: jų darbuose sustabdytos akimirkos atgaivina patirtus įspūdžius, prikausto dėmesį. “Gal įkvepianti fotografijos šviesa jiems atvers naujus pasaulius?” – vylėsi p.Baltakys.
Aistra
Anglų ir vokiečių kalbų mokytojas Donatas PUIDOKAS sakė, jog dar vaikystėje duris į fotografijos pasaulį jam atvėrė senelis Albinas, fotografavęs aparatu “Smena”.
“Kartu su seneliu žingsniais matuodavome atstumą nuo fotoaparato iki norimo įamžinti objekto”, – pasakojo pedagogas.
Jo nuomone, skaitmeninių technologijų atsiradimas, jų plėtra – nuo labai paprastos konstrukcijos “muilinių”, mobiliųjų telefonų fotoaparatų iki profesionalių kamerų – išpopuliarino fotografiją, pavertė ją pasiekiamą daugeliui. Mokantieji anglų kalbą internete gali rasti labai daug informacijos apie naujausias fotografijos technologijas, vėliau jas pritaikyti savo kūryboje.
D.Puidokas domisi trimis šio meno kryptimis – makro, peizažais ir didelės raiškos fotografija.
Vaikinas ne kartą yra laukęs saulėlydžio – vaizdingos saulės laidos. Su fotoaparatu jam teko ropoti paskui vabzdžius, skrajoti su drugiais…
Pastaruoju metu Donatą žavi didelės raiškos fotografija: tas pats objektas įamžinamas trimis režimais – standartiniu, tamsintu ir šviesintu. Tada specialia kompiuterine programa kuriamas objekto vaizdas. Detalės išryškėja ir tamsiose, ir šviesiose vietose. Spalvingumu ir didele raiška nuotrauka primena tapybos darbą.
Pedagogas keliauja po rajoną ir įamžina įdomesnes jo vietoves. Ateityje jis norėtų surengti savo darbų parodą arba išleisti atvirukų komplektą.
Reikia subręsti
Rokiškėnas Andrius STANYS artimiau su fotografija pradėjo draugauti vos prieš dvejus metus. Nutaręs, jog daugiau savęs nekankins nepatinkančiose studijose, jis paliko universitetą ir pradėjo savęs paieškas.
Primityvios konstrukcijos fotoaparatu, mėgėjų vadinamu “muiline”, Andriui pavyko padaryti kelias įdomias, išraiškingas nuotraukas. “Visiškai netikėtai gyvenime atradau tai, kas man – prie širdies”, – džiaugėsi Andrius.
Pernai jis pradėjo mokytis Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. “Nenorėjau fotografijos specialybės mokytis kolegijoje ar universitete, rinkausi trumpesnį – dvejų metų trukmės – mokslą centre. Po to mokslą planuoju tęsti Anglijoje”, – ateities planais dalijosi Andrius.
A.Staniui labiausiai patinka fotografuoti žmones, kadre jis siekia atskleisti jų gyvenimo istoriją, emocijas. Kviesdamas žmones į fotosesijas, jaunasis fotografas susiduria su problema – trūksta pozuotojų: vieni baiminasi aplinkinių neigiamos reakcijos, kiti sutinka atvykti į fotosesiją, tačiau draudžia viešai publikuoti nuotraukas.
Savo ateitį Andrius sieja su mados fotografija. “Svajoju, kad šis darbas taptų mano kūrybos ir pragyvenimo šaltiniu”, – prasitarė pašnekovas.
Paklaustas, iš kur semiasi idėjų, Andrius atviravo: “Tyrinėju kitų fotografų darbus. Aklai jų nekopijuoju, tik skolinuosi detales ir savaip jas pateikiu.”
Kol kas kūrėjas nedrįsta savo darbų eksponuoti parodose, mano, jog tokiam žingsniui reikia subręsti. Internete Andrius turi privatų puslapį, jame galima pamatyti geriausius jo darbus. Internautai A.Staniui negaili kritikos. Jaunuolis ją vertina santūriai.
Jaunasis fotografas dar nepamiršo ir pirmojo krikšto: baigus fotografuoti didžiulį renginį, jo fotoaparato elektroninė sistema įspėjo, kad atminties kortelėje nėra informacijos.
“Baisu pasidarė vien nuo minties, kad dingo šimtai įspūdingo renginio nuotraukų. Net šaltas prakaitas išpylė”, – pasakojo Andrius. Nusiramino jis tik tada, kai iš kortelės informaciją pavyko perkelti į kompiuterį.
Saviraiškos būdas
Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos būsima dvyliktokė Giedrė PRIEVELYTĖ fotografuoti pradėjo prieš 12 metų. Pleškino ji viską iš eilės: gamtą, įvykius, šventes, jose besilinksminančius žmones. Supratusi, kad šis užsiėmimas jai patinka ir kad nori tobulėti, per porą metų mergina susitaupė pinigų ir įsigijo geresnį fotoaparatą. Ji tobulina įgūdžius: nufotografuoja, pažiūri rezultatą, jį vertina ir kitą kartą stengiasi nekartoti klaidų.
Fotografija jai tapo saviraiškos būdu, žvilgsniu į pasaulį, gražios akimirkos fiksavimu.
Fotoaparatą ji visada ima kelionėn. Mergina įamžino daugelį rajono Jaunųjų lyderių klubo renginių, kasmet fotografuoja muzikos festivalį “Tėvo gitara”.
“Kartais šauna į galvą idėja ir ją įgyvendinu: sukuriu fotografijų ciklą arba koliažą”, – apie kūrybą pasakojo moksleivė.
Giedrės svajonė – nukeliauti į Aziją ir nuotraukomis perteikti šios egzotiškos šalies grožį.
Nuotraukose – žvilgsnis į žmogų
Kavoliškietė Ineta SAKAPILVYTĖ prisimena save dar visai mažą, kartu su broliu stovinčią namo kieme ir laukiančią, kol tėtis gerai nusitaikys ir prieš spragtelint užraktui pajuokaus: “Tuoj išlėks paukščiukas.” Dirbo jis juostiniu fotoaparatu “Zorki”, jau tapusiu tikra “iškasena”.
Inetai patikdavo stebėti tėtį, besirengiantį fotografuoti, jai būdavo smalsu sužinoti, kaip juostelėje pro stiklo lęšius šviesa nupiešia vaizdą. Mergina sakė namo palėpėje neseniai radusi seną fotodidintuvą…
Fotografuoti mergina pradėjo mokydamasi Juozo Tūbelio gimnazijos vyresnėse klasėse. Skaitmeninės fotografijos paslapčių bei gudrybių ji ieškojo interneto platybėse.
Prieš kelerius metus Ineta lankė Rokiškio jaunimo centro fotografijos kūrybinę studiją. Užsiėmimus vedė žinomas rajono fotografas D.Baltakys. Išklausiusi įdomias jo paskaitas ir atlikusi praktines užduotis Ineta parengė pirmąją savo fotografijų parodą “Tikroji aš”. Joje – žvilgsnis į žmones.
Pernai Ineta baigė gimnaziją. Savo ateitį jį sieja su fotografija: mergina šio amato mokosi Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.
“Fotografija – mano gyvenimo svajonė” – teigė ji.
Ineta jaučiasi laiminga, galėdama įamžinti tai, ką pastebi, ir užfiksuotais vaizdais dalintis su kitais. Jos fotoaparato objektyvas dažniausiai krypsta į žmones.
Kūrėjos nuomone, sėkmę lemia gera idėja. Ji kyla pamačius įdomų vaizdą, išgirdus neįprastą garsą, stebint aplinką, bendraujant su kolegomis fotografais, nagrinėjant jų darbus.
“Idėjos kaupiasi pasąmonėje, o vėliau jos ima ir išsilieja. Labai norėčiau kurti taip, kaip niekas iki šiol nėra kūręs. Tai sunkus uždavinys: fotografų pasaulyje yra labai daug, tad rasti kažką naujo išties sudėtinga”, – svarstė Ineta.
Mokytis fotografijos meno jai liko vieneri metai.
Asmeninių archyvų nuotr.
Dalia ZIBOLIENĖ
