Gerais norais ir pragaras grįstas. Šis senolių posakis puikiai iliustruoja Kazliškio seniūno Vytauto Spalgeno nemalonumus: už žvyrą, iš seniūnijos karjero išvežtą į ūkininko privačią teritoriją, jam gresia administracinė bauda ir priminimas “pasikartoti įstatymus”.
Išsivežė daugiau
Apie tai, kad iš Kazliškio seniūnijos karjero kasamas ir vežamas žvyras, rajono aplinkosaugininkams pranešė pastabus gyventojas. Gamtos sergėtojai, nuvykę į galimo pažeidimo vietą, kasėjus užtiko pačiame darbų įkarštyje: ekskavatorius krovė žvyrą į mašinas.
Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros vyriausioji specialistė Danutė Baronienė netruko išsiaiškinti, kam ir kur šis turtas gabenamas. Vairuotojai nurodė žvyrą vežantys dviem ūkininkams, o leidimą darbams esą davęs pats seniūnas.
Suskaičiavę iškasto ir išgabento žvyro kiekį, aplinkosaugininkai nuvyko pas seniūną V.Spalgeną. Čia ir išlindo yla iš maišo: ūkininkas Mindaugas Petkevičius turėjo leidimą kasti ir ant seniūnijos kelio, vedančio jo sodybos link, išpilti 30 kub. metrų žvyro. Tačiau šis iškasė ir išvežė dvigubai daugiau: aplinkosaugininkų skaičiavimu, iš karjero “iškeliavo” net 63 kub. metrų žvyro.
Štai ir mažytis detektyvas: tik dalis šio turto buvo supilta ant kelio, o visa kita – ūkininko fermos teritorijoje.
Neįtikino
Kodėl krūvos žvyro atsidūrė privačioje ūkininko valdoje?
M.Petkevičius aplinkosaugininkus bandė įtikinti lyginsiąs kelio duobes, o kol kas žvyrą sandėliuojantis prie savo fermos. Tačiau ši versija patyrusių gamtos sargų neįtikino: jie ūkininkui skyrė 200 Lt baudą už administracinį teisės pažeidimą ir dar pridėjo 235 Lt ieškinį už gamtai padarytą žalą.
Ūkininkas baudą sumokėjo ir žalą valstybei atlygino.
“Gimtajam Rokiškiui” M.Petkevičius aiškino, jog 3 km seniūnijos kelią jo sodybos link būtina remontuoti. “Tvarkiau jį ir anksčiau. Tik šįkart dalį žvyro laikinai supyliau prie savo fermų, o vėliau būčiau juo lyginęs duobes”, – sakė p. Petkevičius.
Ūkininkas tvirtino iškasęs tik 30 kub. m žvyro – tiek, kiek leido seniūnas.
“Įklampino mane geras pažįstamas, paprašęs jam prikrauti žvyro dvi traktoriaus priekabas, o jo brolis iškvietė aplinkosaugininkus”, – dėstė p. Petkevičius, daugiau nenorėjęs komentuoti šios nemalonios istorijos.
Leido žvyruoti kelią
Kazliškio seniūnija prižiūri 100 km žvyrkelių. Užlyginti duobes sudėtinga: kelių “kosmetikai” seniūnija tegauna 325 kub. m žvyro per metus. Šis kiekis, anot seniūno V.Spalgeno, tėra ašaros: jo nepakanka net tiems keliams, kuriais į mokyklas vežami moksleiviai.
Dėl mažesnio intensyvumo žvyrkelių, vedančių į ūkininkų sodybas ar gamybinius pastatus, priežiūros seniūnijai tenka suktis kaip išmano. “Kai kuriuos kelius prižiūri patys ūkininkai. Duobėti žvyrkeliai labai gadina brangią jų žemės ūkio techniką, todėl seniūnija leidžia prisikasti žvyro ir juo palyginti duobes”, – dėstė p. Spalgenas.
Jo žiniomis, ir kitos rajono kaimų seniūnijos turi panašių problemų. žvyrkeliams remontuoti stinga lėšų ir medžiagų, todėl jų seniūnai elgiasi panašiai: leidžia ūkininkams duobes lyginti valstybinių karjerų žvyru.
Keliu, kurį seniūnas leido pažvyruoti M.Petkevičiui, važinėja net keli stambūs ūkininkai, todėl jį tenka dažnai remontuoti.
“Šis ūkininkas sąžiningas ir paslaugus: jis be didelių prašymų savo technika nuvalo užpustytus žiemos kelius. Galbūt jis suklydo skaičiuodamas žvyro kiekį, o supratęs, kad apsiriko, dalį jo supylė prie fermos? Gal vėliau tą žvyrą būtų paskleidęs ant kelio?” – svarstė seniūnas.
Paklaustas, ar jis pats tokia versija tiki, p. Spalgenas mandagiai nutylėjo.
Seniūnui –
pamokėlė
V.Spalgenas įsitikinęs – jo sąžinė švari: leidimą ūkininkui jis davė nepažeisdamas jokių reikalavimų.
“Gal kokį įspėjimą gamtosaugininkai man ir skirs, bet kol kas žinių apie nuobaudą neturiu”, – antradienio popietę sakė p. Spalgenas.
Tačiau aplinkosaugininkai griežti: seniūnui jie suraitys administracinių teisės pažeidimų protokolą. Vadovas privalėjo pasidomėti, ar žvyro iškasta tiek, kiek leista, ar jis atsidūrė ten, kur turėjo atsidurti.
V.Spalgenui gresia 100 Lt bauda.
Aplinkosaugininkės D.Baronienės teigimu, bausti seniūnijų vadovus už žemės gelmių išteklių netinkamą naudojimą tenka ne pirmą kartą. Prieš porą metų buvo “nuvirkdytas” Kriaunų seniūnas. Jis žemės ūkio bendrovei, žiemą valiusiai seniūnijos kelius, leido prisikasti žvyro, tačiau leidimo neįteisino.
Panašių atvejų pasitaikė ir kitose seniūnijose.
“Jei yra žvyrkelių priežiūros problemų, seniūnai gali leisti ūkininkams savo jėgomis tuos kelius paremontuoti. Tačiau jie privalo pasirūpinti reikalingais dokumentais ir tokią veiklą atitinkamai įforminti”, – sakė aplinkosaugos pareigūnė.
Žemės gelmių įstatymas naudotis žemės gelmių ištekliais leidžia tik žemės savininkams (ar naudotojams nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype) ir tik savo ūkio reikmėms.
Naudingųjų iškasenų naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašas nurodo: “Teisė naudoti valstybės turtą (naudingąsias iškasenas) savo ūkio reikmėms nesuteikia teisės juo disponuoti.”
Aplinkosaugininkai pataria Kazliškio seniūnui, įsitikinusiam, jog jis su įstatymais neprasilenkė, įsigilinti į šiuos teisės aktus.
Rajone yra 16 mažų žemės išteklių karjerų, kuriuos leista eksploatuoti seniūnijoms. Jos šiuos karjerus privalo prižiūrėti: aptverti ir paženklinti jų teritoriją, paruošti vietas, kuriose galima kasti žvyrą ar smėlį. Tačiau, pasak aplinkosaugininkės D.Baronienės, seniūnijos to padaryti negali: jos neturi kasimo technikos, nėra skirta lėšų šiam turtui prižiūrėti. Taigi karjerai nėra prižiūrimi, saugomi ir tinkamai eksploatuojami.
“Valstybė savo turtą patikėjo seniūnijoms, bet nenumatė priemonių ir išteklių jam saugoti”, – sakė aplinkosaugininkė.
Aldona Minkevičienė
