Pradžia 08 23
Valstybinė rinkimų komisija nereglamentuoja, kaip rinkėjams žymėti rinkimų biuletenius: langelį prie pasirinkto kandidato galima užbraukti parkeriu, tušinuku, pieštuku ar flomasteriu. O štai 1996 m. rinkimuose šalies piliečiai pasirinktų kandidatų pavardes galėjo žymėti tik mėlynu ar juodu tušinuku arba tokių pat spalvų rašalu.
Net be paso
Atrodytų, savaime suprantama, kad balsuoti neleidžiama asmenims, nepateikusiems jų tapatybę įrodančių dokumentų savo rinkimų apylinkės komisijai. O štai 1996 m. Seimo rinkimuose savo valią išreikšti galėjo net ir tie balsuotojai, kurie pasą paliko namuose. “Jei rinkėjas neturi paso, jis raštu kreipiasi į komisijos pirmininką, ir du rinkėjai, įrašyti į tos apylinkės rinkėjų sąrašą, turi paliudyti pareiškimo autoriaus pilietybę”, – straipsnyje “Tai turite žinoti balsuodami” rašė Jonas Mažeikis (“Gimtasis Rokiškis”, 1996 10 16).
1996 m. Seimo rinkimai – pirmieji, kuriuose rinkėjai galėjo reitinguoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje pateiktus politinių partijų bei judėjimų sąrašus. Pilietis galėjo pareikšti nuomonę apie pasirinkto sąrašo kiekvieną kandidatą: jei šį vertino palankiai, langelyje prie jo numerio žymėjo kryželį, jei neigiamai – tą numerį užbraukė. Biuletenius žymėti buvo leidžiama tik mėlynai ar juodai rašančiais tušinukais bei parkeriais.
Rinkimų diena
Šalies įstatymai rinkimų išvakarėse ir balsavimo dieną draudžia agituoti. Tačiau kai kuriems kandidatams ir rinkėjams tai buvo nė motais. Štai Respublikonų partijos kandidatas A.Norkus gavo barti nuo rinkimų apylinkės, įsikūrusios tuometinėje Rokiškio 3-iojoje vidurinėje mokykloje, komisijos nario Vytauto Juknos. Mat rinkimų dieną pretendentas į Seimą sugalvojo ten pasišnekučiuoti su jaunimu.
Rinkimų stebėtojai užfiksavo pažeidimų ir Kavoliškyje: ten balsavimo patalpoje grupelė žmonių tarėsi, kam skirti savo balsus.
Aktyviai balsavo
Rokiškio rinkimų apygardos sąrašuose buvo 33 937 rinkėjų pavardės. 1996 m. spalio 20 d. balsuoti atėjo 60,62 proc. šią teisę turinčių rajono žmonių. Net 802 biuleteniai (3,89 proc.) buvo negaliojantys. Nė vienas iš 16 pretendentų į Seimą nesurinko rajono rinkėjų 50 proc. balsų. Daugiausia jų simpatijų pelnė Petras Antanas Šalčius – už jį balsavo 5 926 rajono žmonės, o Vytautas Saulis gavo 4 429 balsus. Šie kandidatai pateko į rinkimų antrąjį turą. Trečias liko Antanas Slesariūnas (2 929 balsai), ketvirtas – Vidmantas Kanopa (1 566), penktas – Gediminas Matiekus (1 350), šeštas – Romas Turinis (991), septintas – Vytautas Vilys (545), aštuntas – Petras Blaževičius (331), devintas – Juozas Gavėnas (296), dešimta – Nijolė Mincevičienė (248), vienuoliktas – Julius Pagirys (247). Mažiausiai balsų – tik 111 – gavo Pranas Trukšnys.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje iš 24 politinių partijų ir judėjimų, daugiausia rokiškėnų balsų pelnė konservatoriai – 28,56, Lietuvos demokratinė darbo partija – 16,06, krikščionys demokratai – 13,55 proc.
Mažiausio palaikymo sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – mūsų rajone ji gavo tik 0,06 proc. balsų.
Tęsinys kitame numeryje
Lina DŪDAITĖ
