Lietuva geriausiai pasaulyje saugo ir prižiūri savo miškus: didėja jų plotai, brandžių medynų tūris, paisoma saikingų kirtimo mastų, – tokią išvadą paskelbė garsiojo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai, parengę kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą. Šią sėkmę lėmė kantrios ir sistemingos šalies miškininkų, tarp jų – ir rokiškėnų, pastangos puoselėti savo šalies girias.
Lyderė
Jeilio universitetas (JAV) Lietuvą pripažino geriausiai pasaulyje prižiūrinčia miškus. Mokslininkai vertino įvairių pasaulio valstybių 1995-2010 m. medynų tūrio kaitą, 2000-2010 m. miškų kirtimo politiką, miškingumo rodiklius.
Duomenis tyrimams pateikė 132 pasaulio valstybių visuomeninės organizacijos. Mokslininkai vertino įvairių šaltinių pateiktą informaciją.
Lietuvos miškų plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, o augalų ir gyvūnų biologine įvairove mūsų šalis pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.
Susumavę vertinimo kriterijus, Jeilio universiteto mokslininkai nusprendė, kad Lietuva geriausiai saugo ir puoselėja savo girias. O štai kaimynės Latvija ir Baltarusija pagal šį rodiklį atsidūrė 32-ojoje vietoje, Lenkija – 42-ojoje, Rusija – 50-ojoje, Suomija – 53-iojoje, o Estija – net 75-ojoje.
Miškingumas didėja
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc. Auga ir valstybinių miškų plotai: per dešimtmetį jie padidėjo net 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o juose medynų tūris išaugo 25 mln. kub. metrų.
Rokiškio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Juliaus Adamonio teigimu, rajono miškai užima 53,5 tūkst. ha, arba 29,6 proc. rajono ploto.
Urėdijos valdomas valstybinės reikšmės miškų plotas – 21 880 ha, arba 39 proc. visų miškų. Privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai užima 31 380 ha (60 proc.). Kitų valdytojų ir naudotojų miškai siekia 240 ha (1 proc.).
Miškingiausia rajone yra Rokiškio girininkija, jos miškai užima 40,9 proc. Mažiausiai miškinga – Obelių (22,5 proc.).
2009 m. atlikta rajono miško žemės plotų kaitos analizė parodė, kad nuo 1974 m. mūsų krašto miškingumas padidėjo 4,2 proc. (nuo 43,0 tūkst. iki 53,5 tūkst. ha), o per pastarąjį dešimtmetį – 0,6 proc. Lietuvoje miškingumas didėjo sparčiau, atitinkamai 6,4 ir 2,5 proc.
Ar verta didinti rajono miškingumą?
“Kaip naudoti privačią žemę sprendžia valstybės politika ir tos žemės savininko interesai. Miškų urėdija miškus įveisia valstybės jai perduotuose valdyti miškų ūkio paskirties žemės plotuose. Pastaruoju metu tokių žemių gauname vis mažiau, dažniausiai tai būna įvairūs pabaliai – žemės ūkiui visiškai netinkami plotai”, – “Gimtajam Rokiškiui” teigė p. Adamonis.
Turtas anūkams
Per pastarąjį dešimtmetį šalies giriose brandžių medynų tūris padidėjo nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kub. m. Hektaro medienos tūris išaugo 13 kub. m ir dabar siekia 237 kub. m.
Anot pašnekovo, valstybiniams miškams šalies Vyriausybė nustatė metinę kirtimo normą, jos viršyti nevalia.
“Ši norma yra moksliškai pagrįsta, jos dydis priklauso nuo to, kiek planuojamuose kirsti miškuose yra brandžių medynų. Negalime iškirsti daugiau tūrio, nei jo kasmet priauga. Visuose valstybiniuose Rokiškio miškų urėdijos miškuose auga 4,01 mln. kub. m medienos, o brandžių medynų tūris – 1,18 mln. kub. m. Tuo tarpu pagal tolygaus naudojimo principą – siekiant užtikrinti miškų ir medienos atsargas ateities kartoms, – rajono valstybiniuose miškuose kasmet kertama iki 65 tūkst. kub. metrų brandžios medienos. Tausojant miškus, medienos nepritrūks ne tik mūsų vaikai, bet ir anūkai”, – sakė p. Adamonis.
Augina ir saugo
2000-2010 m. Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose kasmet paruošiama 5,3-6,5 mln. kub. m likvidinės medienos. Štai pernai šalies miškų urėdijų valdomuose miškuose iškirsta 3 924 tūkst., užpernai – 3 754 tūkst. kub. m. Iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, todėl medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus.
Mokslininkų skaičiavimu, per 10 m. vien kaupiant medienos tūrį (neiškertant esamų ir sodinant naujus), valstybinių miškų vertė padidėjo 1 mlrd. litų.
2001-2011 m. šalies urėdijų miškininkai pasodino beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Jei būtų daugiau laisvos valstybinės žemės, jaunų miškų plotai augtų dar sparčiau. Daug investuojama į modernius medelynus. Daugiau nei 90 proc. visų sodmenų užauginama miškams atkurti ir naujiems įveisti valstybiniuose bei privačiuose miškuose.
Nuo 2000 m. Rokiškio urėdija miškais apsodino daugiau nei 700 ha nederlaus ploto.
“Pajamos už išaugintą ir parduotą medieną sudaro tik apie trečdalį visos jo teikiamos naudos. Mokslininkų skaičiavimu, daug didesnę naudą (pavertus pinigine išraiška) girios duoda saugodamos mūsų atmosferą nuo anglies dvideginio ir įvairių atmosferos teršalų, erozijos. O kur dar socialinė, rekreacinė vertė?!” – teigė miškininkas.
Pašnekovo tvirtinimu, neužtenka tik pasodinti medelius, jei norima išauginti našų ir produktyvų mišką. Jaunuolyną reikia puoselėti, saugoti, kad jo nenustelbtų piktžolės ir krūmai, neapipultų ligos, nenusiaubtų žvėrys. Kiek ūgtelėjusius medelius reikia retinti, kad vertingesnės medžių rūšys būtų apsaugotos nuo jas stelbiančių nevertingų augalų.
Kasmet Rokiškio miškų urėdija išugdo 350 ha jaunuolynų, o 500 ha plote atlieka želdinių ir žėlinių iki 8 m. priežiūros darbus. Apsaugai nuo žvėrių įmonė sunaudoja po 0,5 t repelentų – jaunų medelių viršūnės tepamos žvėrims neskaniu, bet nekenksmingu preparatu. Urėdija kasmet pasodina bent po 5 ha ąžuolynų ir jiems apsaugoti tveria tvoras.
Tausoja išteklius
Rokiškio miškų urėdija brandžius medynus kerta dviem būdais: plynai ir neplynai. Lietuvoje ir Europoje, anot p. Adamonio, skatinama neplynų kirtimų plėtra, nes renkantis šį būdą auginami kuo natūralesni miškai, išnaudojamas jų regeneracijos potencialas – žmogaus veikla turi mažesnės įtakos miško ekosistemoms.
Jau daugiau kaip penkerius metus Rokiškio miškų urėdija neplynai kerta bent penktadalį brandžiųjų miškų. O plyni kirtimai kasmet sudaro apie 200-230 ha visų kertamų brandžių medynų. Visi iškirsti miškai atkuriami per trejus metus.
“Apie pusę kirtaviečių želdome, o kur želdyti neįmanoma – šlapi pelkiniai miškai arba ūkiškai netikslinga – puikiai želia vertingos medžių rūšys savaime. Čia projektuojami žėliniai. Bet ir savaiminis žėlimas nepaliekamas likimo valiai: kas dvejus trejus metus tikriname tokias kirtavietes. Jose purenama dirva, nepakankamai tankūs žėliniai pildomi sodinant medelius, globojamos vertingesnės medžių rūšys, jos saugomos nuo žvėrių”, – aiškino p. Adamonis.
Saugo nuo kenkėjų
Šalies miškininkai daug laiko ir lėšų skiria ir girių apsaugai nuo kenkėjų. Ypač operatyviai likviduojami vėtrų bei škvalų padariniai. Antai po 2010 m. rugpjūčio mėn. praūžusios vėtros valstybiniuose miškuose išlaužtos ir išverstos medienos kiekis viršijo milijoną kietmetrių, tačiau urėdijos operatyviai likvidavo stichinės nelaimės padarinius.
Spėriai tvarkyti stichijų nusiaubtus miškus šalies girininkus išmokė skaudi patirtis. Štai po 1994-1995 m. vėtrų nespėta laiku sutvarkyti vėjavartų ir giriose prisiveisė žievėgraužių topografų. Šių kenkėjų naikinimas truko net penkerius metus.
“Vienokių ar kitokių stichinių nelaimių ir mūsų rajone būna beveik kasmet. Pastaruoju metu dažniausiai miškus niokoja stiprūs vėjai. Labiausia giras niokojo uraganas Ervinas, siautęs 2005 m. Šių metų spalio pradžioje vėtra išvertė ir išlaužė apie 2,8 tūkst. kietmetrių medienos. Didžiojoje dalyje tokių plotų urėdija savo jėgomis vykdo sanitarinius kirtimus, čia leidžia malkauti gyventojams”, – aiškino p. Adamonis.
Rokiškio miškų urėdijos miškuose veikia nuolatinė sanitarinės būklės stebėjimo ir prevencinių priemonių sistema: pagamintą spygliuočių medieną stengiamasi iš miško išvežti laiku, kol joje neapsigyveno kinivarpos, o jei pastebima, kad ligų židiniai pažeidė medžius, jie nedelsiant kertami, kad neužkrėstų kitų, laiku tvarkomos spygliuočių vėjavartos ir vėjalaužos. Antai šių metų vėtrų padarinius rokiškėnai miškininkai privalo sutvarkyti vėliausiai iki kitų metų kovo – kol nepradėjo skraidyti kinivarpos.
Prieš pora metų šalies ir rajono miškams grėsmę kėlė netikrasis eglinis skydamaris. Jis pažeidė 30-50 m. eglynus, šie ėmė džiūti. Tačiau miškininkų pastangomis bei padedant gamtai – miškų nekamavo sausros, – skydamario invazija bent kol kas sustabdyta.
Moderni technika
Lietuvos miškininkai vieninteliai Europoje patys gesina miško gaisrus. Šių nelaimių prevencijai šalyje yra įdiegta moderni automatinė antžeminė gaisrų stebėjimo sistema, kuri leidžia efektyviai lokalizuoti gaisrų židinius. Ji laikoma efektyviausia Europoje.
Mūsų rajone, pasak p. Adamonio, šios sistemos dar nėra. Naudojant ją pirmiausia stebimos pačios gaisringiausios girios – pušynai ir eglynai. Mišrūs miškai, kokie būdingi Rokiškio kraštui, atsparesni ugniai.
Nuo ugnies saugodami savo girias rokiškėnai miškininkai kasmet atnaujina po 100 km priešgaisrinių juostų, nuolat stato ir atnaujina informacinius stendus, raginančius miško lankytojus nešiukšlinti, saugiai elgtis su ugnimi, būti atsargiems esant stipriam vėjui ar siaučiant kitai stichijai.
Jeilio universiteto išvados – stipri atsvara užsitęsusiam šmeižtui, neva šalies miškininkai neūkiškai tvarko šalies girias. Toks aukštas įvertinimas ir plačiajai visuomenei padeda suprasti, jog – be kita ko – galime didžiuotis ir miškininkų darbu.
Lina DŪDAITĖ
