Kaunietis skulptorius Antanas Jusevičius – 1996-ųjų Liongino Šepkos konkursinės parodos laimėtojas. Šiandien jis – ryškus ir garsus menininkas, kritikų giriamas ir vertinamas už gebėjimą savo kūriniuose suvienyti tradicijas ir šiuolaikiškumą.
Emocinis užtaisas
Kitąmet menininkas A.Jusevičius švęs šešiasdešimtmetį. Kūryba jį traukė nuo jaunystės, tačiau drožėjo talentą savyje atrado ne iš karto. Pirmiausia A.Jusevičius išbandė tapybą ir keramiką. O nuo 1980 m. ėmėsi restauruoti šalies bažnyčių altorius ir skulptūras. Taip menininkas pažino ir pamilo šiaurietiškąjį Lietuvos baroką. Jo užsakovai buvo garsiausi šalies dvasininkai, meno ir kultūros globėjai – kunigas Ričardas Mikutavičius bei tėvas Stanislovas.
Būtent šis ganytojas ir paragino A.Jusevičių išmėginti jėgas drožyboje. Pirmieji skulptoriaus darbai – šventųjų statulėlės, nukryžiuotieji, religinės tematikos skulptūrinės kompozicijos. Menotyrininkė Gailė Jurgaitytė taip apibūdino šio menininko drožybos stilių: “Jo kūrybai būdingas fantastiškas junginys realybės ir pasąmonės srauto, pasitelkiant groteską ir sarkastišką požiūrį į aplinkos realybę. Meistras drąsiai naudoja spalvinimą. A.Jusevičiaus skulptūrinį rezultatą ryškiai veikia literatūriniai pradai.”
A.Jusevičiaus vėlesni darbai – didesnės skulptūrinės kompozicijos, gausios personažų ir detalių, jungiančios į darnią visumą žmonių, gyvūnų ir augalų pasaulį. Dailininkas teigia savųjų darbų nebeskaičiuojąs. Nemažai jų pasklido ne tik po Lietuvos, bet ir po Europos dailės galerijas bei privačias kolekcijas. Manoma, kad A.Jusevičius jau sukūrė per pusantro šimto skulptūrų ir skulptūrinių kompozicijų. Prie kai kurių kūrinių pridėjo ir paties eiliuotus aprašymus.
Pačius brangiausius, širdžiai mieliausius darbus menininkas pasilieka ir žada išsaugoti. Jie eksponuojami Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), keliauja po šalies tautodailės ir drožybos įvairias parodas.
Titulų gausa
Nuo 1994 m. drožėjas žinomas šalies liaudies meno vertintojams. Nuo to laiko jis surengė daugiau kaip dešimt personalinių bei tris dešimtis bendrų su kitais menininkais parodų Lietuvoje ir užsienyje. Apie šio menininko gebėjimus byloja faktai: A.Jusevičiaus kūrinių įsigijo Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus.
Drožėjo darbai įvertinti gausybės parodų pagrindiniais prizais ir premijomis. Štai 1994 m. jis tapo Lietuvos kultūros ministerijos Pauliaus Galaunės vardo premijos laureatu, 1995 m. – Vidaus reikalų ministerijos konkurso premijos laimėtoju. Tais pačiais metais A.Jusevičius debiutavo ir L.Šepkos konkursinėje parodoje. Debiutas buvo sėkmingas – menininkas pelnė prizą. O štai po metų jis nuskynė ir šio renginio laurus.
2005 m. už ilgametę brandžią kūrybą A.Jusevičius buvo apdovanotas Kauno meno kūrėjų asociacijos premija ir diplomu.
2005 ir 2007 m. jam teko tautodailės Kauno apskrities konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laureato titulas.
Menininką pastebėjo ir užsienio šalių kolegos. Štai Maskvos (Rusija) Maksimo Gorkio kino studijos užsakymu A.Jusevičius išdrožė rekvizitus: medinį katiną, šachmatus, angelus, dvi arklio galvas.
2010 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengtas parodų ciklas „Lietuvos primityvistai”. Jame dalyvavo ir žinomi šalies drožėjai kauniečiai A.Jusevičius bei Adolfas Teresius. „Jie savo kūryboje tęsia lietuvių liaudies tapybos ir drožybos tradicijas, jas praturtindami savitu grožio supratimu ir pajautimu. Eksponuojami kūriniai žavi paprastumu, nuoširdumu, naivia ir turtinga raiškos forma”, – teigiama parodos aprašyme Lietuvos nacionalinio muziejaus tinklalapyje.
Moko pažinti
A.Jusevičius savo kūrinius eksponuoja ne tik parodų salėse. Menininkui yra skirta valstybės stipendija senosioms tradicijoms populiarinti, tad jis su medžio paslaptimis supažindina Rumšiškių liaudies buities muziejaus lankytojus, demonstruoja jiems drožybos kūrybinį procesą. A.Jusevičiaus skulptūromis bei koplytstulpiais išpuošta ir šio muziejaus aplinka.
Čia skulptorius įgyvendino savo projektą “Gyvosios tradicijos tęstinumo populiarinimas Lietuvos liaudies buities muziejuje” – sukūrė liaudiškų skulptūrų kompleksą. Jame – keturi angelai su skėčiais, supantys Švč. Marijos statulą su Nukryžiuotuoju ant kelių. Šios kompozicijos kaimynystėje – šventas Antanas su mergele ant rankos.
Centras – žmogus
A.Jusevičiaus darbuose gausu įvairiausių personažų, tačiau skulptūrų ir jų kompozicijų centras – žmogus. Skulptoriaus kūriniuose – jo gyvenimo kelias, rūpesčiai, darbai, šiuolaikinio gyvenimo aktualijos.
Menininkas yra estetas. “Žmogus juk yra pasaulio stebuklas. Ypač moterys. Kai pamatau nuogą moterį, iš karto norisi ją padaryt iš medžio. Viena yra ją fotografuoti, o visai kita nutašyti, apčiupinėti iš visų pusių”, – apie žmogaus įtaką jo kūrybai sakė p. Jusevičius.
Apie medį, drožybos kūrybinį procesą kūrėjas kalba paprastai, nesudvasintai ir netuščiažodžiaudamas. Brangu tik tai, kas gimsta iš medžio bei kūrėjo rankų ir širdies. A.Jusevičius turi retą ir menininkų labai branginamą galimybę dirbti ne užsakovams, o sau: nesiblaškyti ir kurti tik tai, kas miela ir brangu paties širdžiai.
Kūrėjas įsitikinęs, kad geriausia vieta jo darbams yra ne svetimų šalių dailės galerijų salės ar privačios kolekcijos, o Lietuva, ten, kur skulptūras ir jų kompozicijas gali apžiūrėti draugai, bičiuliai ar tiesiog parodų lankytojai. „Vienas pasodina medį, kitas pastato namą. Aš paliksiu savo darbus”, – apie kūrybos prasmę kalbėjo p. Jusevičius.
Gyvenimo skonis
Menininkas drožia ne tik liaudiška dvasia ir tradicijomis alsuojančius kūrinius. Jį domina ir istorija bei šiandienos politinės ir socialinės aktualijos. Į jas p. Jusevičius žvelgia su ironija, sarkazmu, netgi sveiku cinizmu, nebijo šokiruoti.
Tačiau menininkas išgarsėjo ir gana skandalingais, kontraversiškai vertinamais kūriniais.
Štai 2001 m. jis sukūrė skulptūrinę kompoziciją „Skerdykla 41 R 76“, skirtą 1941 m. Rainių žudynėms atminti. „Kai apie jas perskaičiau, verkiau savaitę. Baisu buvo. O sovietmečiu apie Rainius mes nieko nežinojom. Sukūriau šią kompoziciją, kai Lietuvą dar tik ruošėsi į NATO priimti. Šios organizacijos pareigūnai lankėsi Rumšiškėse ir man tada kolegos patarė padaryti ką nors baisaus, kad iškart mus į NATO priimtų. Tai ir padariau”, – apie kūrinio idėją pasakojo menininkas.
Skulptūrinės kompozicijos pavadinime skaičius 41 simbolizuoja žudynių metus, R – Rainius, o 76 – aukų skaičių. Joje vaizduojami trys budeliai, kankinantys vieną auką po egle. Vienas jų kala vinį aukai į galvą, kitas už nugaros su rankšluosčiu rankose laukia, kada ši ims rėkti, kad galėtų užrišti burną, trečias laiko reples.
Skulptūrinę kompoziciją autorius kūrė remdamasis istorikų duomenimis, joje nėra atsitiktinių detalių: ir kompozicijos siužetas, ir jos personažai pagrįsti dokumentuotais faktais. Antai budelis neatsitiktinai kala vinį aukai į galvą: ekshumavus Rainių aukų palaikus, ne vieno jų galvoje buvo rasta vinių. Netgi po egle ant krosnies pupsintis kopūstų puodas – kankinimo įnagis: virti kopūstai ilgai išlieka karšti, tad sovietiniai budeliai pridėdavo jų į savo aukų batus ir liepdavo apsiauti. Verdantys kopūstai sukeldavo didelius nudegimus ir nežmonišką skausmą. O štai kompozicijos personažas – žmogus, nešantis po pažastimi namą, simbolizuoja marodierius, budelių gimines ir draugus, kurie grobstė nukankintųjų turtą.
„Kur tas Landsbergis?“
Kitas itin garsus A.Jusevičiaus kūrinys – ironiška skulptūrinė kompozicija „Nuotrauka šeimyniniam albumui iš Lukiškių aikštės“. Joje – ant aukšto postamento užkeltas nuogas vyriškis su rože rankoje. Kolonos papėdėje nuotraukai išsirikiavusi šeima. Vienas vaikas nori sprukti, bet tėvas jį sulaiko, pačiupęs už sprando, o šią sceną fiksuoja fotografas.
Nuogo, bronzine spalva nudažyto vyriškio, uostančio gėlę, skulptūra itin primena anuometinį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį: panaši šukuosena, povyza, akiniai. Skulptorius teigė, kad nuogalius vaizduoja garbėtrošką, o jo ir garsiojo politiko panašumas – atsitiktinis, tačiau parodos lankytojai kompoziciją vadina tiesiai šviesiai: “Kur tas Landsbergis?”
Šis kūrinys patiko ne tik meno vertintojams, bet ir vagims: šie nušvilpė nuogaliaus skulptūrėlę ir menininkui teko drožti jos dublikatą.
Rumšiškių liaudies buities muziejuje eksponuojamas ir kitas įdomus A.Jusevičiaus darbas – „Madona su kūdikiais“: ant nuogos moters, simbolizuojančios Lietuvą, kelių sėdi ponai su cigarais. Tarp jų padėta skrynia, į kurią tiesiasi politikų ir valdininkų rankos. „Lietuvos beveik neliko. Liko tik jos pavadinimas ir beribis juodas gobšumas”, – apie kūrinį kalbėjo menininkas.
Itin šiltų įvertinimų sulaukė ir Kauno menininkų parodai „Geriausias 2004 metų kūrinys“ A.Jusevičiaus pasiūlyta milžiniška net 80-ies emocingų ir išraiškingų figūrėlių skulptūrinė kompozicija “Koncerto chorui, orkestrui ir kaimo kapelai generalinės repeticijos pabaiga”. Menininkas pelnė ne tik pagrindinį parodos komisijos, bet ir žiūrovų simpatijų prizą. Iš 126 parodos eksponatų lankytojai palankiausiai įvertino būtent skulptoriaus A.Jusevičiaus darbą.
Lina DŪDAITĖ
