Rajono ligoninės direktorius
Rajono ligoninės direktorius

VšĮ Rokiškio rajono ligoninė – šiuolaikiška daugiaprofilinė gydymo įstaiga, savo paslaugomis nenusileidžianti regioninėms ligoninėms. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, Rokiškio medikai įsigijo modernios aparatūros, didelį dėmesį skyrė paslaugų kokybei ir prieinamumui. Baigiantis metams pasidalinti mintimis ir įžvalgomis sutiko rajono ligoninės direktorius, gydytojas otorinolaringologas Raimundas Martinėlis.

– Kokie gi 2012-ieji buvo rajono ligoninės medikams?
– Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) moka gydymo įstaigoms už draudžiamiesiems asmenims suteiktas medicinos paslaugas. Šiais metais, palyginti su 2011-aisiais, fondas ligoninės finansavimą sumažino beveik 1 mln. litų, t. y. apie 8 proc. Sumažėjusios pajamos diktavo įstaigos veiklos sąlygas: ligoninė neplanavo plėtros ir stengėsi išlaikyti visas antrinės stacionarinės  asmens sveikatos priežiūros paslaugas – suaugusiųjų ir vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, vidaus ligų, akušerijos ir ginekologijos, infektologijos, suaugusiųjų neurologijos, otorinolaringologijos, vaikų ligų, vaikų bei suaugusiųjų reanimacijos ir intensyviosios terapijos, taip pat pirmines palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios slaugos.
Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje antrines ambulatorines paslaugas teikia visų pagrindinių specialybių konsultantai. Šiais metais tarp pacientų išpopuliarėjo suaugusiųjų ambulatorinės reabilitacijos paslaugos pagal neurologijos ir atramos – judamojo aparato ligų – profilius.
Kiekvienų metų pradžioje su Panevėžio teritorine ligonių kasa pasirašome paslaugų teikimo sutartį. Joje numatomos darbo apimtys. Tačiau įprastai ligoninė suteikia daugiau paslaugų, nei yra įsipareigojusi. Tokia situacija susiklostė daugumoje šalies gydymo įstaigų.
Už papildomas paslaugas PSDF atsiskaito tik iš dalies. Tarkim, paslauga kainuoja litą, o fondas kompensuoja tik 89 ct. Sveikatos apsaugos sistemoje litas seniai devalvuotas, o gydymo įstaigos priverstos išgyventi ir tokiomis sąlygomis.
Šiemet ligoninės pajamos neviršijo išlaidų. Ekonominiu sunkmečiu šis rezultatas tenkina ligoninės administraciją. Nors pastaruoju metu Lietuvoje vykdoma daug profilaktinių programų, tačiau tikimybė, kad ateityje gyventojai rečiau kreipsis į medikus, labai nedidelė: profilaktikos priemonių rezultato tikimasi po 5-10 metų. 

– Ekonominiu sunkmečiu atnaujinti patalpas, medicinos įrangą, kelti darbuotojų kvalifikaciją padeda investiciniai projektai. Ar juos vykdo rajono ligoninė?
– Įgyvendinę Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą “Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas” atlikome ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus, reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų skyrių remontą, įsigijome medicinos įrangos.
Džiaugiamės, kad dauguma ligoninės patalpų jau sutvarkyta, liko atnaujinti tik Vidaus ligų, Neurologijos, Akušerijos–ginekologijos ir Vaikų ligų skyrius.
Kartu su partneriais sėkmingai įvykdėme ES projektą “VšĮ Visagino ligoninės ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninės darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas”: kvalifikaciją kėlė 177 mūsų darbuotojai.
Šiais metais rajono ligoninė pradėjo įgyvendinti projektą „Elektroninės sveikatos paslaugų plėtra Panevėžio regiono sveikatos priežiūros įstaigose“. Jo vertė – beveik 2 mln. litų.
Ligoninė kartu su 11 savo partnerių – Panevėžio krašto ligoninių bei pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų – kuria elektroninę sistemą. Ją įdiegus sumažės popierizmo, bus galima greičiau keistis informacija: atsiras elektroninės ligos istorijos, ambulatorinės kortelės ir net receptai, į paslaugų tinklą įjungsime klinikinę diagnostinę laboratoriją. Šiuolaikinėmis priemonėmis informacija apie pacientą bus pasiekiama tik pačiam pacientui bei gydytojui, o receptai – vaistinėms.
Rajono ligoninėje bus įrengta centrinė serverinė. Tikimasi, jog 2014 m. pabaigoje pas Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus gydytojus pacientai galės registruotis internetu.
Ligoninė yra parengusi centrinio pastato vidaus sistemų – vandentiekio, kanalizacijos, elektros, nuotekų, šilumos – rekonstrukcijos projektą. Lėšų jam įgyvendinti tikimasi gauti iš Valstybės investicijų programos.

– Prieš kelerius metus vyko diskusijos dėl Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus Pandėlio poskyrio uždarymo. Ar sprendimas jau priimtas?  

– Taip, ligoninės administracija nusprendė neuždaryti poskyrio ir atnaujinti jo patalpas. Šį sprendimą lėmė didelis slaugos paslaugų poreikis.
Pateikėme projektą Rokiškio vietos veiklos grupei. Poskyrio rekonstrukcijai tikimės gauti 345 tūkst. litų, be to,  prie projekto kaip partneris planuoja prisidėti rajono savivaldybė. Įgyvendindami projektą planuojame pakeisti pastato langus, grindis, duris, atnaujinti elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos sistemas, suremontuoti patalpas. Rekonstrukciją ketiname baigti iki 2013 m. rudens.

– Įgyvendinti projektus ir sėkmingai dirbti įmanoma tik subūrus stiprią komandą. Dauguma rajono ligoninių skundžiasi specialistų trūkumu. Ar mūsų ligoninėje jų pakanka?   

– Džiaugiuosi draugišku, darbščiu ir iniciatyviu savo kolektyvu. Ligoninėje dirba 285 darbuotojai. Pacientus konsultuoja ir gydo 60 gydytojų, 150 bendrosios praktikos slaugytojų. Didelio pastato priežiūrai reikia techninio personalo. Profesionalaus kolektyvo dėka mums pavyko išlaikyti visų paslaugų profilius.
Gydytojų turime pakankamai. Šiuo metu rajono ligoninėje dirba penki anesteziologai reanimatologai, po tris chirurgus ir ortopedus traumatologus. Įstaigos darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją, tobulinasi Lietuvos ir užsienio universitetinėse klinikose.
Šiemet gydytojų komandą papildė ortopedas traumatologas Egidijus Jonušaitis, o kitais metais mūsų įstaigoje turėtų pradėti dirbti ir jo žmona Jovita, taip pat ortopedė traumatologė.
Siekdami į rajoną prisivilioti jaunų specialistų pasirašėme sutartis su medicinos studentais. Įsipareigojome jiems apmokėti rezidentūros studijas, o jie – karjerą pradėti Rokiškio ligoninėje.
Šiuo metu stipendijos mokamos būsimam gastroenterologui, kardiologui, abdominalinės chirurgijos specialistui ir vidaus ligų gydytojui. 

– Ligoninei būtina diagnostinė aparatūra. Ką naujo įsigijo Jūsų vadovaujama įstaiga? 
– Kuriant Rokiškio rajono ligoninės veiklos strategiją, buvo nuspręsta investuoti į modernią aparatūrą: sustiprinus diagnostikos grandį, įmanoma nedelsiant nustatyti negalavimo priežastis bei parinkti efektyviausią gydymo būdą.
Prieš septynerius metus mūsų įstaiga pirmoji iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos aptarnaujamų ligoninių įsigijo kompiuterinį tomografą. Tuomet sulaukėme kritikos, kad kompiuterinės tomografijos paslauga reikalinga tik trečiojo lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse.  Tačiau laikas parodė: įsigydami brangią diagnostikos aparatūrą mes buvome teisūs –  kompiuterinės tomografijos tyrimai tapo ligoninės kasdienybė, o mūsų pavyzdžiu pasekė dauguma rajono lygio gydymo įstaigų.
Rajono ligoninė šiemet įsigijo bekontaktį tonometrą, foropterį, autorefraktometrą ir plyšinę lempą. Šie prietaisai suteikia galimybę tiksliau diagnozuoti akių ligas bei parinkti akinius ar kontaktinius lęšius. Darbo dienomis pacientus konsultuoja gydytoja okulistė Janina Ginietienė, o du savaitgalius per mėnesį – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Daiva Vasiliauskienė.  
Jaukūs, erdvūs, neseniai renovuoti reabilitacijos kabinetai, nauja ir šiuolaikiška, viena moderniausių šalyje įranga, vandens, šviesos, šalčio, magneto terapijos, masažai, gydomosios mankštos ir kitos reabilitacinės procedūros pacientams ne tik grąžina sveikatą, bet ir suteikia jiems teigiamų emocijų.

Šiemet įsigijome naują skaitmeninį odos tyrimo aparatą – siaskopą. Juo gydytojos dermatovenerologės Alina Dilienė bei Irena Kartianienė įvertina paciento odos, apgamų būklę, diagnozuoja ankstyvųjų stadijų pavojingus pokyčius.

– Rajono ligoninė visuomet garsėjo kvalifikuotais gydytojais chirurgais. Ar ši tradicija tęsiama? 

– Ligoninės pacientams parengtos trys operacinės. Jos visos 2011 m.  renovuotos, aprūpintos nauja šiuolaikiška įranga: moderniais operaciniais stalais, anestezijos aparatais, apšvietimo lempomis, chirurginių instrumentų rinkiniais… Abdominalinės chirurgijos gydytojas Antanas Zadorožnas,  chirurgai Vytenis Kazimieras Bandžiulis, Henrikas Sakalinskas, ortopedai traumatologai  Vilimantas Uselis, Robertas Baltrūnas ir E.Jonušaitis per 11 šių metų mėnesių atliko 1000 operacijų.
Pastarieji specialistai svarsto galimybę imtis klubo sąnario endoprotezavimo operacijų, kurių poreikis šiuo metu yra labai didelis.
Profesionalumu chirurgams nenusileidžia ir gydytojai kardiologai Virginija Repčienė, Jūratė Čypienė ir Rimantas Kazlauskas. Ligoninėje atliekami ultragarsiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai, veloergometrija, Holterio monitoravimo procedūra bei išsamūs laboratoriniai tyrimai. Čia yra visos galimybės diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas bei rizikos faktorius. Nustačius miokardo infarktą, Anestezijos–reanimacijos skyriuje stabilizuojama paciento būklė ir, esant indikacijoms, jis perkeliamas į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas chirurginei intervencijai. Kiti rajonai tokios galimybės neturi.

– Koks Akušerijos–ginekologijos skyriaus likimas? 
– Mūsų ligoninė – viena iš nedaugelio rajonų ligoninių, išlaikiusių akušerijos bei nėštumo patologijos ir neonatologijos paslaugas. Šiemet per 11 mėnesių skyriuje gimė 126 naujagimiai. Nors naujagimių nedaugėja, akušerijos paslaugų atsisakyti neketiname. 

– Kokia mūsų ligoninės ateitis? 
– Teikiame labai įvairias paslaugas, todėl esame reikalingi gyventojams. Jiems labai patogu gydymo įstaigą turėti arti namų. Sveikatos reforma įnešė daug permainų, teko išgyventi sunkių metų. Visada stengėmės teikti žmonėms prieinamas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įsirengę geras patalpas, apsirūpinę modernia įranga, subūrę puikų kolektyvą, į ateitį žvelgiame optimistiškai ir tikime, kad ir toliau būsime reikalingi rajono gyventojams ir jie mums patikės savo brangiausią turtą – sveikatą.

 

Naujas gydytojas
Ortopedas traumatologas Egidijus Jonušaitis, praėjusią vasarą baigęs rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, pasirinko darbą mūsų rajono ligoninėje – čia atsirado jo srities  specialistų poreikis.
Kitą vasarą į rajono ligoninės medikų komandą įsilies ir p. Jonušaičio žmona Jovita. Iš Tauragės kilusiam naujajam gydytojui labai patiko mūsų miestas ir jo žmonės, todėl savo ir šeimos ateitį jis sieja būtent su Rokiškiu.

 

Užs. 2573

 

 

 

Dalia ZIBOLIENĖ

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: