Per Užgavėnes Kavoliškio (Rokiškio kaim. sen.) mokyklos–darželio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai smagiai varė žiemą iš kiemo.
Mažieji prisiminė senolių paprotį kelis kartus apvažiuoti ar apeiti laukus, pasivolioti sniege tam, kad būtų geresnis derlius, o linai – stipresni. Manyta, jog žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi, tad jai reikalinga pagalba: žmonės voliodamiesi perduoda jai savo gyvybines jėgas ir taip padeda atbusti, sužaliuoti, apsipilti žiedais.
Vaikai kartu su auklėtojomis organizavo eiseną po Kavoliškio gyvenvietę. Jie brazdėdami, šūkaudami varė žiemą iš kiemo bei kvietė prisijungti visus praeivius. Nuo senovės buvo manoma, kad šis ritualas ne tik būdas susikaupusią energiją išlieti, bet ir dvasias nuvyti bei žemę iš stingulio pažadinti.
Mažieji surengė Kanapinio ir Lašininio kautynes, imitavo jas mušdamiesi pagalvėmis, traukdami virvę. Po kovos visi pasistiprino blynais ir Lašininio dovanotais lašiniais.
Užgavėnių šventės dėmesio centre buvo Morės deginimas. Žiūrėdami į liepsną šventės dalyviai spėliojo, koks bus pavasaris, vasara… Juk mūsų proseneliai sakydavo: jei Užgavėnių diena saulėta, pavasaris bus ankstyvas, jei per Užgavėnes drėgna, tais metais gerai augs javai, o jei šventės dieną saulė anksti pasirodo, tai derės anksti pasėti linai, jei vėliau – bus gausesnis vėlyvesnių grūdinių kultūrų derlius, o jei saulės nebus, tai linai visai neužaugs.
Kavoliškio mokyklos–darželio auklėtiniai šventę užbaigė ridinėdamiesi nuo kalniuko, džiaugdamiesi žiemos malonumais.
Vaikai tikisi sėkmingai išvarę žiemą iš kiemo.
Sonata Stoškuvienė, mokyklos-darželio auklėtoja
