„Reklamos idėjų fabrikas“ – nuo mokyklos suolo puoselėta idėja

Atsakydamas į klausimą, ar ne per ankšta rajone reklamos kūrėjams, UAB “Reklamos idėjų fabrikas” vadovas Ligitas Keraitis teigia, kad šį verslą įmanoma plėtoti net… miške, svarbu tik, kad ten veiktų interneto ryšys. O ir sunkmetis, dėl kurio bankrutavo ne viena didelė šalies reklamos bendrovė, “Reklamos idėjų fabrikui” neišmušė tvirto pagrindo iš po kojų.

Sukūrė logotipus
žinomoms įmonėms
UAB “Reklamos idėjų fabrikas” galerijoje – žinomų rajono įmonių, sporto klubų, medžiotojų būrelių logotipai. Netgi garsiosios rokiškėnų muzikos grupės “Pievos” ženklas – dailininko L.Keraičio kūrinys. Laibgalių gyvenvietės ženklas – gandras – taip pat UAB “Reklamos idėjų fabrikas” “kūdikis”.
Šios bendrovės interneto tinklalapyje eksponuojama per 30 rajono įmonių, įstaigų, klubų prekių ženklų.
2005 metais veiklą pradėjusi įmonė siūlo įvairiausias reklamos paslaugas: nuo firminio stiliaus kūrimo iki reklaminių tentų, tūrinių raidžių bei iškabų. “Tik štai į televiziją dar nesiveržiame”, – sako “Reklamos idėjų fabriko” vadovas L.Keraitis.

Apie kelių ir pievų dizainerius
Kodėl dailininkas L.Keraitis pasirinko ekonomikos svyravimams itin jautrų reklamos verslą? “Dabar suvokiu, kad tai, kuo užsiimu, studijuoti pradėjau nuo vaikystės. Kai į rankas pakliūdavo kokia užsienietiška komiksų knygelė, galėdavau valandų valandas vartyti ją, kopijuoti iliustracijas, bandyti perteikti personažų nuotaikas, judesius. Tuomet man buvo paslaptis, kaip paprasta linija gali sukelti juoką, džiaugsmą, pyktį ar kitas emocijas”, – pasakojo pašnekovas.
Aštuntoje klasėje jis apsisprendė tapti dizaineriu.
“Tai šiandieninėje visuomenėje kone kiekvieną dieną išgirstame nuvalkiotą žodį “dizaineris”. Taip save vadina drabužių modeliuotojai, kirpėjai, gėlininkai, sodininkai ir net treneriai. Labai greitai ateis diena, kai kelius lygins ne greideruotojai, o kelių dizaineriai, pievas šienaus laukų ar pievų dizaineriai. Tačiau kai aš, aštuntokas, mokytojos paklaustas, kuo noriu dirbti, atsakiau – dizaineriu, iš jos reakcijos supratau, kad ji tą žodį išgirdo pirmą kartą gyvenime. Tada maniau: jei tapsiu dizaineriu, Rokiškyje toks būsiu turbūt vienintelis. Klydau”, – pasakojo L.Keraitis.
Baigęs studijas Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ir Lietuvos Dailės akademijoje, jis dirbo dailininku rajono kooperatyvų sąjungoje, apipavidalindavo parduotuves. Bandė ir mokytojo profesiją, tačiau ši jam buvo ne prie širdies. “Supratau, man reikalinga tokia veikla, kad aš pats savo rankomis galėčiau ką nors daryti, o darydamas – mokytis bei tobulėti”, – verslininkas paaiškino prieš 15 metų priimtą sprendimą sukti reklamos keliu.
Metas tam buvo palankus: naujoms parduotuvėms bei įmonėms prireikė reklamos. Kadangi niekas rajone tokios paslaugos oficialiai neteikė, o kolegos, kurie galėjo tai daryti, reklamos užsakymus laikė “chaltūra” arba atsitiktinėmis papildomomis pajamomis, man kilo mintis atidaryti individualiąją įmonę bei pradėti oficialiai teikti reklamos paslaugas.

Reklama tarsi mūšis:
reikalinga strategija
Ilgus metus L.Keraitis kuria ne tik reklamą šalies įmonėms, bet ir stebi šio verslo srities pokyčius. Jo nuomone, per tą laiką reklamos esmė ir funkcijos pakito kardinaliai. Prieš 15 metų įmonės klientus priviliodavo gražesne iškaba, o dabar joms reikalinga ištisa reklamos strategija. Prieš keletą metų pirkėjų akį traukdavo moderniausiomis technologijomis kuriamas įmonių įvaizdis, o dabar vis daugiau reikšmės turi pirkėjo, kliento psichologijos išmanymas.
Šalies reklamos gamintojai skundžiasi, kad įmonių vadovai menkai suvokia originalaus logotipo, firminio įmonės stiliaus reikšmę. Interneto platybėse pilna pasiūlymų logotipą sukurti už 200 Lt, aktuali ir plagiato problema. Ar rajono reklamos užsakovai suvokia originalumo svarbą? “Suvokimas priklauso nuo žmogaus išprusimo: vieniems originalus logotipas išties svarbus, kiti jį per daug sureikšmina ir tikisi, kad nuo jo dizaino priklauso įmonės įvaizdis. Treti tiesiog papuošia savo įmonės pavadinimą iš interneto pasiimtu paveiksliuku, nė nesuprasdami, kad vagia… Logotipas – ne tik paveiksliukas, tai ženklas, apibūdinantis savininko siekius, susietus su įmonės veikla. Ženklas gali atspindėti teikiamas paslaugas, įmonės veiklos strategiją, produktus arba “muilinti klientui akis” gražiais užraitymais, jei nėra kitų aspektų – viskas priklauso nuo užsakovo poreikių. O dėl svetainių – jos ne visais atvejais yra svarbios ir reikalingos”, – sakė L.Keraitis.

“Centaujantys” studentai
profesionalams –
ne konkurentai
L.Keraitis nemano, kad studentai, besiverčiantys logotipų ir svetainių kūrimu už grašius, daro daug žalos ir meta rimtą iššūkį šios srities profesionalams. “O kaip kitaip studentui gauti praktikos arba papildomų pajamų? Sukūręs dešimt svetainių ar logotipų, toks uždarbiautojas taps specialistu. Tie, kurie perka abejotinas paslaugas, rizikuoja gauti išleistiems pinigams neadekvačią kokybę. Tačiau, jei pasiseks, galbūt gaus net geresnę paslaugą, nei gali pasiūlyti profesionalas. Kas žino, koks genijus tūno studento viduje, gali būti, kad tik užsakymo trūksta jo gebėjimams atsiskleisti. Mielai priimčiau į darbą gebantį bei norintį dirbti studentą – sumažinčiau ekonominį šešėlį”, – aiškino pašnekovas.

Perspektyvas riboja
tik gebėjimų stoka
UAB “Reklamos idėjų fabrikas” gamina bei maketuoja reklamą, kuria informacines nuorodas, ant tekstilės perkelia užrašus, vaizdus, gamina ženkliukus, raktų pakabukus, kuria reklamą ant transporto priemonių ir tūrines raides, teikia leidybos ir reklamos internete paslaugas…
Ar tokiam verslui Rokiškis nėra per maža erdvė? “Erdvės reikia galvoje. Galima tokį verslą daryti net viduryje miško, jei tik internetas būtų. Aišku, stendų ir iškabų miške nerekomenduočiau gaminti, bet leisti katalogus, knygas, skrajutes, kurti svetainių dizainus užtenka virtualios erdvės. Galima įkurti įstaigą su šimtais darbuotojų turint tik jos virtualų biurą. Dabartinės technologijos vaikščiojimą į darbą paverčia praeities liekana, trukdančia efektyviam darbui”, – įsitikinęs L.Keraitis.
Anot verslininko, šio verslo perspektyvos rajone kuo puikiausios, tik užsidaryti jame – neverta.
Rajono rinkoje dvi vienodas paslaugas teikiančios įmonės puikiausiai vegetuos, trys merdės. Jei rimčiau – reklamos verslas labai platus ir, jei orientuotis tik į rajono poreikius, būtina teikti įvairų paslaugų spektrą. Rajonui naudingiau turėti tokią įmonę, tačiau ji neturi kur plėstis: jos pajamos ribotos, o išlaidos įrangai ir medžiagoms didelės.
“Jei specializuotis siauroje reklamos srityje, pvz., imtis svetainių kūrimo, – rinka gali būti visas pasaulis, pajamas gali riboti tik kalbos mokėjimas, kuris nepriklauso nuo rajono poreikių ar Lietuvos ekonominės būklės. Tad perspektyvos Rokiškio rajone beribės, jas gali riboti tik mūsų gebėjimai”, – sakė L.Keraitis

Sunkos spaudimo metas
Sunkmečiu įmonės labiausiai karpė reklaminius biudžetus. Ne viena žinoma šalies reklamos firma bankrutavo. Kaip “Reklamos idėjų fabrikas” išgyveno sunkmetį? “Sunkmetis – sunkos spaudimo metas iš surinkto derliaus. Manau, kad įmonės karpė tuos reklamos biudžetus, kurie buvo nereikalingai išpūsti. Sunku buvo ne sunkmečiu, o lengvamečiu, ar kaip jį ten galima pavadinti? Skaudu buvo suvokti, kad tavo patirtis, įgūdžiai, investicijos bei darbas yra neadekvatus gaunamoms pajamoms. Kai statybininkui už savaitės darbą turi atiduoti savo mėnesio pajamas, nori nenori, imi galvoti, galbūt neverta nei mokytis, nei tobulėti, nei kurti verslo. Skaudu suprasti, kad profesionalios paslaugos kartais nevertinamos. Man buvo kilęs noras uždaryti įmonę ir važiuoti dirbti paprasto darbo kai kur toliau… Bet sunkmetis viską sustatė į savo vietas”, – sakė L.Keraitis.

Kredito unijų vadovus šluoja egzaminai
Lina DŪDAITĖ

Lietuvos bankas skelbia, kad šeši unijų vadovai neišlaikė specialaus egzamino ir negalės eiti pareigų. Dar du vietoje egzamino laikymo pasirinko pasitraukimą iš postų. Kas gresia Rokiškio kredito unijos vadovams?

Rokiškėnų netikrins?
“Manęs neegzaminuos. Nuo 2001 metų esu Rokiškio kredito unijos valdybos narė ir jokių Lietuvos banko priekaištų dėl savo veiklos ir kompetencijos neturiu. Tą patį galiu pasakyti ir apie Rokiškio kredito unijos vadovę, kuri šiuo metu serga”, – sakė Rokiškio kredito unijos administracijos vadovės pareigas laikinai einanti Liuda Mikulėnienė.
Pašnekovė teigė, kad tikrinami tik nauji kredito unijų vadovai. Egzaminuojami ir tie, kurių veikla, žinios ar kompetencija sukėlė Lietuvos banko įtarimų. “Dirbame taupiai ir atsakingai. Ką tik Lietuvos bankui pateikėme jo reikalautus dokumentus ir jokių pastabų negavome”, – sakė L.Mikulėnienė.

Neišlaikė
O štai Panevėžio kredito unijai nepasisekė: po Lietuvos banko egzamino postų neteko jos vadovai. “Tarp nesėkmes patyrusių dalyvių – Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė bei paskolų komiteto pirmininkė. Ši kredito unija dėl veiklos trūkumų gruodžio pabaigoje buvo įspėta, o vadovai įpareigoti išlaikyti egzaminą. Egzamino rezultatai patvirtino mūsų abejones, kad unijos vadovams trūksta reikalingų žinių eiti šias pareigas”, – šalies žiniasklaidai teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. Egzaminą turėjo laikyti dar trys tos unijos valdybos nariai, bet jie į žinių patikrą neatvyko: du jau pateikė atsistatydinimo iš pareigų prašymus, jų pavyzdžiu ketina pasekti ir trečiasis.
Pirmas kredito unijų vadovams skirtas specialus egzaminas Lietuvos banke organizuotas šių metų pradžioje. Jį sėkmingai išlaikė du asmenys, o vienam nepavyko surinkti reikiamo balų skaičiaus. Nesėkmę patyrę kredito unijų vadovai egzaminus gali perlaikyti tik po pusmečio. Lietuvos banko valdyba sugriežtino Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisykles. Nustatyta, kad tais atvejais, kai pretendentas į kredito unijos vadovus neatitinka minimalių reikalavimų, jam reikia laikyti egzaminą. Jį privalo laikyti ir tie kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija kelia abejonių.

Po sunkmečio rokiškėnai imasi verslo
Lina DŪDAITĖ

Rokiškėnai nevengia rizikuoti ir steigia naujas bendroves. Tiesa, dauguma jų – smulkios. Pastaraisiais metais nebuvo įkurta nė vienos įmonės, kurios darbuotojų skaičius viršytų 20.

Mažėjo individualiųjų įmonių
Rajono mero patarėjo verslo ir investicijų klausimais Valerijaus Rancevo duomenimis, šiuo metu rajone veikia 567 įmonės, iš jų 353 – mažos ir vidutinės. Daugiausia jų – net 175 – yra uždarosios akcinės bendrovės. 2010-aisiais tokių įmonių būta 140.
Antra pagal dydį įmonių grupė – individualiosios. Per pastaruosius dvejus metus jų sumažėjo: 2010-aisiais jų buvo 181, 2012-aisiais – 151.
Mažėjo ir žemės ūkio bendrovių: 2010 metais jų būta 19, o pernai beliko 14. Akcinių bei kooperatinių bendrovių skaičius išliko nepakitęs: pirmųjų yra trys, antrųjų – devynios.

Darbo vietų nedaugėjo
Liūdnos žinios rajono darbuotojams. Nors po sunkmečio įmonių rajone daugėja, tačiau darbuotojų joms reikia mažiau.
Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais 353 rajono smulkiose ir vidutinėse įmonėse dirbo 3 tūkst. 869 darbuotojai, o prieš dvejus metus 358 įmonėse – 4 tūkst. 119.
Daugiausia žmonių – net 977 – samdė 26 didesnės įmonės. Jose dirba 50-99 žmonės. Antrojoje vietoje yra 20-49 darbuotojus samdančios įmonės (764 žmonės). Pačių mažiausių, iki keturių darbuotojų, įmonių yra 180 (386 žmonės).

Projektą remia Rokiškio rajono savivaldybės Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas

Lina DŪDAITĖ