Ar Rokiškis pateisino kultūros sostinės vardą?

Penki indikatoriai, kad viskas mūsų kultūrai ir bendruomenei yra gerai – kartu paėmus ir kiekvienam atskirai

Irena Matelienė

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

PASIŪLA. 2019-aisiais renginių buvo visokiam skoniui. Kas panorėjo, gavo ir reginių, ir emocijų.

Spektaklis, paroda, filmas, pleneras, koncertas, miuziklas, performansas, konkursinė programa, edukacija, kūrybos vakaras, poezijos skaitymai, susitikimai su žymiais žmonėmis, kūrybinės dirbtuvės, vieša meno pamoka, mugė, kolekcijos pristatymas, laisvalaikio šventė, forumas, šou programa, varžybos, turnyras, žaidimų popietė, turistinis maršrutas, orientacinis žaidimas, bendruomenės akcija. Viso šito pas mus buvo, o kai kurių formų – ne po vieną kartą. Daugiau kaip 170 renginių vien mieste. Visi sulaukė žiūrovų. Statistiškai išeitų, kad rokiškėnai į renginius ėjo kas trečią dieną.

Diskutuoti apie Rokiškio kultūrą verta su aktyviu žiūrovu, o  su ekspertais „nuo TV sofos“ ilgai neužtrunkame. Išgirdome pelnytų pastabų, jog nebuvo gero džiazo, egzotinių kultūrų. Gryna tiesa. Mezgėsi galimybės atvežti japonų menininkų darbų, džiazo atlikėjų, bet vėliau nutrūko dėl grafiko ir lėšų. Girdėjome pastabą, kad renginiai menkaverčiai. Subjektyvus vertinimas. Kultūroje galima lyginti meistriškumo laipsnį, bet ir jis negarantuoja, kad renginys patiks visiems. Tada jau būtų ne menas, o popkultūra, kurios, beje, irgi reikia. Norėtųsi, kad meno ir popso gerbėjai nustotų vienas kitam nurodinėti, kas yra „lygis“, ką žiūrėti ir ko klausytis. Koks kieno reikalas, kas žmogui patinka. Šiais metais susigalvojau naują pavadinimą – „talpus žiūrovas“. Tai toks kultūros vartotojas, kuris pozityviai atviras įvairiems kultūros renginiams, kuris smalsiai lyg vaikas stebi ir kaupia įspūdžius. Toks netrimituoja, jei nepatiko, savitą frazę turi. Jo klausi: „Kaip renginys?“ Atsako: „Na… įdomiai.“ Esu įsitikinusi, kad „talpaus žiūrovo“ pradžia yra šeimoje, vaikystėje.

DALYVIAI. Į kultūros sostinės veiksmą įsitraukė vienuolika įstaigų, šešios nevyriausybinės organizacijos. Aktyvių veikėjų buvo apie 200 žmonių, o kur dar visas įstaigų personalas, jų šeimos nariai. Natūraliai, jiems visiems 2019-ieji buvo kultūros metai. Ten, kur darbas, ten ginčai, rūpesčiai. Girdėjau kalbant, kad kultūros sostinės metai patikrino, kurie žmonės sudaro įstaigos branduolį.

ASMENYBĖS. Rokiškis traukia Europoje ir JAV garsius vardus – pianistė Golda Vainberg-Tatz, roko atlikėja Gal de Paz, mados guru Aleksandras Vasiljevas. Bet man pačiai didžiausią įspūdį padarė savi žmonės: Birutės Dapkienės ryžtas išsaugoti Tautodailininkų galeriją, Neringos Danienės išjausti istoriniai spektakliai, Juozo Zabulio nedrąsus ir iškart sėkmingas žingsnis į L. Šepkos konkursą, Angelo Frosio pastangos per mažą daiktelį – lakunkėlę – priminti tikėjimo artumą, Aušros Gudgalienės jautrus santykis su muzika, išauginęs vargonų muzikos festivalį iki stebinančios pasiūlos, Romo Kundelio kūrybiškumo fontanas, kuris tarp kultūros ir sporto renginių įterpė lygybės ženklą, Vaivos Baltrūnaitės-Kirstukienės sugebėjimas įsikibti į greitaeigio traukinio (taip ji pati vadina kultūros sostinės projektą) rėmą ir užsiropšti prie vairalazdės. Dešimtys kitų žmonių.

BENDRUOMENĖ. Kartais mums, rokiškėnams, malonumą teikia nesudėtingi dalykai – kartu didžiuotis jaukiai natūralia Kalėdų egle, turėti savo eglę „Gimtojo…“ eglučių būryje, ieškoti kiškių prie paminklų ar gaminti kiškius. Na, su kiškiais – kita istorija (šypsosi – aut. past.), bet kūryba yra neliečiama žmogaus teisė. Riboti nevalia. 2019-aisiais kultūros sostinės titulas trumpam leido pamiršti Rokiškio identiteto klausimą. Buvo paprasta save pristatyti – Rokiškis – kultūros sostinė. Gerai, o kas toliau, kas mes esame? Sprendėme, kaip pakeisti turizmo šūkį  „Rokiškis – triskart Lietuva“. Visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas“ įgyvendino šalyje (reikėtų pasidomėti, gal ir pasaulyje) unikalų dalyką – Šimtmečio aikštės sklypas įregistruotas su Lietuvos sieną atkartojančiomis ribomis, ne keturkampis kaip įprasta žemėtvarkoje. Taigi dabar jau – keturiskart Lietuva. Gal nepasipils Lietuvos kontūro klombos ir gyvatvorės? Nors tegul, apsidrausdami skaičių atsisakome: „Rokiškis – mažytė Lietuva. Panašumas įgalina ir įpareigoja“.

ROKIŠKIO VARDO GARSUMAS. Jau neturime abejonių, kad 2019-ieji, kultūros metai, jį gerokai padidino. „Jūs juk kultūros sostinė, o aš dar niekada nebuvau. Kokia gėda.“ Taip ar panašiai kalbant girdėjau daugybę žmonių. Užtekdavo tik pasakyti, kad esu iš Rokiškio.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“