Kibernetinis saugumas prasideda nuo suvokimo, kad kiekvienai organizacijai reikėtų imtis atitinkamų e. saugos priemonių. Bet kuri įmonė, naudojanti net elementarias el. paslaugas, tokias kaip el. paštas ar banko sąskaita, gali tapti programišių auka, nepaisant jos dydžio ar veiklos tipo. Vienas iš dažniausiai aptinkamų kibernetinių incidentų įmonėse – tai apgaulingų el. laiškų ar žinučių, siekiančių išgauti asmeninę informaciją, gavimas (angl. phishing). Tokių per pastaruosius 12 mėn. gavo net pusė visų apklaustų Lietuvos įmonių. Tiesa, rezultatai rodo, kad ne visi įmonių vadovai žino, kokie incidentai galėjo įvykti jų įmonėje – 1 iš 5 vadovų negalėjo jų įvardinti.
Įmonėms, ypač smulkiosioms, sunku suprasti, kokią žalą joms gali padaryti kibernetinis incidentas. Tai nėra vien tik finansiniai nuostoliai incidento metu, reikia suvokti, kad kibernetinis pažeidimas gali laikinai arba visam laikui sustabdyti jų veiklą, gali prireikti papildomų kaštų el. sistemoms ir įmonės reputacijai atkurti.
Nepaisant to, kad dauguma įmonių vadovų sutiko (74 proc.), jog kibernetinis saugumas yra svarbus jų įmonei, net 40 proc. įmonių per praėjusius metus neinvestavo nė vieno euro į įmonės kibernetinį saugumą.
Informaciją parengė programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Rūta Beinoriūtė, Gabrielė Bilevičiūtė ir Justas Kidykas
