Prieš keletą metų susidomėjau tapyba ant šilko ir šilkas mane užvaldė. Tai didžiulis malonumas ir veikia jis tarsi meditacija, leidžianti išreikšti kūrybinius sugebėjimus, nuotaiką ir emocijas.
Šilko tapyba artima tapybai akvarele: šilko dažai liejasi laisvai, gal todėl ir rezultatas būna įdomus, kartais netikėtas, stebinantis ir maloniai nuteikiantis. Tai puikus būdas atsipalaiduoti ir pasinerti į nuostabų kūrybos procesą ant plonyčio natūralaus audinio.
Tapyba ant šilko, prasidėjusi vidurio Azijoje, tapo populiari visame pasaulyje, ypač ji išpopuliarėjo XVII–XIX a. Į Europą atkeliavo iš Rusijos – caro aplinkoje ši meno rūšis buvo ypač vertinama. XX a. trečiajame dešimtmetyje ši tapyba paplito Prancūzijoje, o to paties amžiaus aštuntajame dešimtmetyje – Amerikoje.
Dabar šilko tapyba užsiima daugybė profesionalių menininkų ir rankdarbių mėgėjų visame pasaulyje.
Tapyta šilko skara smagu apsigobti: vėsiu metu ji šildo, o vasarą gaivina savo lengvu plazdėjimu. Tapytas šilkas gali virsti ir puikiu paveikslu, ir atviruku. Nors tapau ir ant drobės, bet šilkas neapleidžia mano minčių, tad bandau įvairias technikas ir kuriu naujas kompozicijas.
Loreta Urbonienė, Obelių istorijos muziejaus darbuotoja
