Prisimenate laikus bendrabutyje, kai visą naktį dainuodavo kaimynai, kai tekdavo laukti eilėje į dušą, o ten galėjai rasti tokių dovanėlių, kurių aptinki nebent tualete? Siaubo filmas? Ne… Kai kurie skaitytojai prisimins savo jaunystės dienas, kiti – gąsdinimus, esą gyventi bendrabutyje blogai. Tačiau veik visi sutiks, kad bendrabutis – būtinas studento „atributas“, antraip nepajausi, ką reiškia studentauti. Taigi šį kartą kviečiu pasižvalgyti po menamą bendrabutį, kuriame “apgyvendinau” devynis rokiškėnus studentus.
Ar studentas atsparesnis už tarakoną?
Bendrabučio pirmajame aukšte apsistojo antro kurso studentė Ieva Lukošiūnaitė. Studijų metu ji gyvena „Kamčiatkoje“. Taip praminti Gedimino technikos universiteto bendrabučiai. Įdomią istoriją turi ne tik pats bendrabutis, bet ir kambarys, kuriame rokiškėnė gyvena. „Taip jau atsitiko, jog man teko kambarys, kuris daugelį metų buvo bene žinomiausias pasilinksminimo „taškas“, o dėl nerakinamų durų jis vadintas „holu“, – pasakojo Ieva.
Studentė nė nebandė šios kambario „magijos“ keisti. Į jį, kaip į būtiną aplankyti objektą, užsukdavo nemažai žmonių. „Visi tie žmonės iš tikrųjų buvo nepaprasti, įdomūs, kūrybingi ir išskirtiniai. Nė vieno jų nepamiršiu“, – sakė Ieva.
Klausantis merginos pasakojimų susidaro nuomonė, kad jai studentavimas – tai ne tik tos tėvelių pasakos apie nuolatinius vakarėlius, nemigą ir naujus draugus, bet ir savęs ieškojimas, lipdymas iš įvairių potyrių.
Mergina neslepia, kad gyvenimas bendrabutyje turi ir kitų atspalvių: „Pernai žiemą buvo itin sudėtinga. Kartais kelias dienas nebūdavo karšto vandens, kartais – šalto. Ištisomis dienomis neveikdavo internetas, dingdavo šildymas. Juokdavomės, kad su mumis atliekami eksperimentiniai tyrimai. Jų tikslas – išsiaiškinti, ar iš tikrųjų studentas atsparesnis už tarakoną. Vieną vakarą, kai jau savaitę nebuvo šildymo, interneto ir karšto vandens, dar ir elektra dingo. Susėdom žvakių šviesoje, pasidžiaugėm, jog dar sienos liko, atsidarėme skardinę alaus ir net pykti nebebuvo ant ko“, – studentišką problemų sprendimo būdą apibūdino Ieva.
Komendantė – kalėjimo prižiūrėtoja
Antrajame bendrabučio aukšte kadaise buvo apsistojęs Linas Juozapavičius, šiemet baigiantis studijas Sporto universitete. Jo patirtis gali priminti siaubo istoriją, „Vaizdas, kurį pamačiau vos apsigyvenęs bendrabutyje, buvo kraupus. Patraukus šaldytuvą į visas puses išsilakstė tarakonai, nuplėšus senus sienų tapetus – tas pats“, – vardino vaikinas.
Vakarėlių studentai negalėdavo rengti, nes jų bendrabutį prižiūrėjo „ledinė ledi“. „Komendantė kartais elgdavosi kaip kalėjimo viršininkė. Sklido kalbos, esą ji kadaise dirbo moterų kalėjime“, – šmaikštavo Linas.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Raščiūtė
