Nors pavasaris nelepina gerais orais, visgi artėjant kalendorinei vasaros pradžiai ir laisvėjant karantino apribojimams žmonių veiduose galima įžvelgti vis daugiau pozityvumo ir laimės. Šią savaitę paskelbti karantino švelninimai leis savaitgalį šturmuoti didžiuosius prekybos centrus ir dar labiau priartėti prie įprasto gyvenimo. Net neabejoju, kad savaitgalį prekybcentrių aikštelės bus užkištos automobilis ir iš provincijos, juk reikia naujų drabužių, o „McDonalds“ sumuštinis seniai valgytas ir labai pasiilgtas… Nors galvojant apie pastarąjį ir pačiam burnoje seilės susidaro. Galbūt būsiu vienas iš tų, kurie šturmuos prekybcentrį šį savaitgalį…
Manau, karantinas ypač išėjo į naudą provincijos firmoms ir verslams. Didžiuosiuose miestuose jau įprasta dirbti nuotoliniu būdu, štai Vilniuje, parke, net kuriamos lauko darbo zonos. Vieta, kur gali atsinešti nešiojamąjį kompiuterį, prisijungti prie interneto, atsigulti, atsisėsti ar kitaip įsipatoginti ir dirbti. Pagalvokite, kur mieliau sėdėtumėte vasarą, jei jūsų darbas puikiai atliekamas ir nuotoliniu būdu? Ar užsidarę biure, kur daugiau negu 30 laipsnių karščio ir gelbsti vienintelis ventiliatorius, ar lauke, po saule, su šortais, kurie turi daugiau spalvų nei LGBT vėliava, havajietiškais marškiniais ir ausinėse grojančia mėgstama muzika. Nežinau kaip jums, bet mane kur kas labiau motyvuotų pastarasis variantas. Galbūt ir Rokiškyje kada nors sulauksime tokių vietų? Ką manote, rajono savivaldybe?
Ne veltui užsiminiau apie LGBT vėliavą. Kaip žinia, praėjusią savaitę praūžė visų lauktas ar nelauktas, kontraversiškai vertinamas „Šeimų gynimo maršas“. Jei atvirai, nežinau, kas tas šeimas puldinėja, kad jas ginti reikia, bet paanalizavus maršą galima išskirti kelis jame dalyvavusių žmonių tipus. Pirma ir labiausiai nustebinusi dauguma (ar bent taip tikiuosi) – ramūs, dainuojantys, protingi žmonės, kuriems rūpi šeimos vertybės ir jie jas nori toliau puoselėti ir vertinti. Super, smagu, kad žmonės turi savo nuomonę bei savo vertybes ir jas gina blaivia galva. Labai tikiuosi, kad dauguma marše dalyvavusių mūsų kraštiečių buvo būtent tokie. Antrasis tipas – eiliniai homofobai, kurie rėkia, kad mūsų šalį puola gėjai ir lesbietės, esą perims valdžią, sunaikins šeimas. Paprastai tariant, tie, kurie feisbuke po kiekvienu straipsniu apie partnerystės įstatymą, Raskevičių ar pan. rašo komentarus „pede… susikišk sau į…“ Juokinga ir graudu, kad tokių žmonių feisbuke ne vien „Adido“ profilio nuotraukos – čia dominuoja nuotraukos su vaikais. Iš pažiūros tai padorūs vyrai ir moterys. Kažin, ar jie pagalvoja, kokį pavyzdį rodo savo vaikams engdami kitus ir kitokius žmones? Štai tau ir vertybės ir jų gynimas… Trečias tipas, netgi blogesnis nei antrasis, – maršo organizatorių dauguma. Ko ten tik nebuvo… Ir sovietinių laikų komikas, kuris „sukiš tuos popierius į burną ar suras vaikus mokykloje“ (jam tetrūksta siaurų ūsų, jei suprantate, apie ką aš), ir ne kartą teistieji, ir politikai, atsidūrę dugne ir žmonių kiekį marše skaičiuojantys pagal drono filmuotą medžiagą, kaip kokiame mokslinės fantastikos filme. Tai tokie žmonės, kurie, net neabejoju, ateityje bandys lįsti ar grįžti į politiką ir įkurs kokią „Šeimos vertybių“ partiją.
Labai neskanu pasidaro, kai pagalvoji, kad maršas, kurio intencija galbūt buvo gera, pradėtas būtent tokių organizatorių, besinaudojančių slidžia situacija Lietuvoje.
LGBTQ+ aktyvistai pranešė, kad rugsėjo mėnesį Kaune rengs „Kaunas Pride“ renginį, kurio šūkis „Mes esame visur!“ Aš LABAI tikiuosi, kad jame sutiksime ir Petrą Gražulį, nes Lietuvai reikia dar vieno „Už Lietuvą, vyrai!“ memo. Jei kalbant rimčiau, net neabejoju, kad sulauksime ir tokių, kurie į renginį ateis vedami blogesnių intencijų, o policija tikrai turės darbo.
Kaip dainavo Johnas Lenonas savo dainoje „Imagine“: „Įsivaizduokite visus žmones, gyvenančius taikoje.“
Nesvarbu, ar jūs tikite šeimos vertybėmis, nekenčiate kitos orientacijos žmonių, ar palaikote LGBTQ+, svarbiausia, kad netaptumėte politikų, organizacijų ar visuomenės veikėjų marionetėmis, kuriomis jie naudojasi norėdami iškilti. Turėkime savo tvirtą nuomonę, bet ją reikškime pagarbiai ir tolerantiškai, o ne su pykčiu ir agresija.
