– Kaip dabar Jums sekasi vystyti darželio veiklą Antazavėje? Kas kito per tą laiką nuo atsidarymo?
– Atidarėme kiek daugiau nei prieš metus. Pirmieji veiklos metai buvo tikrai produktyvūs. Labai daug nuveikėme kurdami darželio aplinką, erdves. Nebuvo lengva su darbuotojų paieška, bet pagaliau pavyko suformuoti stiprią, motyvuotą ir pozityvią komandą. Viena darbuotoja važinėja iš Rokiškio, kita – iš Utenos, o likusios gyvena mažesniu atstumu.
– Iš kur atvyksta vaikai?
– Turime vaikų iš Zarasų miesto, bet dauguma iš aplinkinių miestelių ir kaimelių, Dusetų, Antalieptės, Kriaunų, Obelių, Skemų. Pastebėjome, kad atsiranda šeimų, kurios persikrausto gyventi iš miestų į kaimo vietoves.
– Bendradarbiaujate su kolegomis iš Lidso? Jie atvyksta į Lietuvą?
– Taip. Nuo darželio atidarymo per metus čia lankėsi 7 pedagogai iš darželio Anglijoje, kai kurie čia lankėsi ir po du kartus. Jiems čia labai patinka. Vienas darbuotojas Antazavėje praleido visą rugsėjį ir planuoja vėl čia sugrįžti, šį kartą trumpesniam laikotarpiui šią žiemą.
Pagrindinis šių atvykimų tikslas yra dalintis savo patirtimi ir mokyti vaikus anglų kalbos.
– Kuo skiriasi Jūsų darželis nuo valstybinių?
– Anot vienos mūsų darželio auklėtojos, kuri atėjo dirbti iš valstybinio darželio pas mus, vaikai čia yra drąsesni, fiziškai stipresni ir aktyvesni. Čia jie drąsiai reiškia savo mintis ir nuomonę.
Buvimas gamtoje, pavyzdžiui, kopimas į kalną, perėjimas ir balansavimas rąstu, griovio peršokimas, maudynės ežere, suteikia vaikams galimybių patirti iššūkių, įsivertinti riziką ir taip augina pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.
Kelionė miško takeliu prie ežero, maudynių džiaugsmas, sūpynės po medžio šakomis yra tai, ko valstybiniai darželiai pasiūlyti vaikams galimybės neturi.
Beje, tėveliai džiaugiasi, kad vaikai, atėję į šį darželį, mažiau serga.
– Kaip vaikų tėvai vertina Jūsų darbą? Kodėl renkasi jus, o ne valstybinius darželius.
– Dažniausia girdime, kad mus pasirinko dėl aplinkos, kurioje mes esame, galimybės vaikui praleisti daug laiko gamtoje ir ją laisvai tyrinėti.
Taip pat dėl atvykstančių anglakalbių darbuotojų ir mūsų sukauptos ilgalaikės patirties užsienyje.
– Ar nesvarstėte atidaryti darželio padalinio Rokiškyje?
– Taip, svarstėme, tačiau girdėjome, kad Rokiškis turi pakankamai laisvų vietų savo darželiuose ir Rokiškio valdžia kol kas neplanuoja skirti papildomų lėšų kompensuoti privačių darželių veiklai, kaip, pvz., tai daro Zarasų rajono savivaldybė. Jie skiria 100 Eur kompensaciją tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius, o jų Zarasuose yra net du.
Kitas aspektas yra tai, kad mums labai svarbu pati darželio aplinka. Ugdymo procese mes remiamės lauko pedagogikos principais. Ten, kur šiuo metu esame, gamta mus labai apdovanoja, darželis yra įsikūręs šalia miško ir ežero, pro darželio teritoriją prateka upeliukas, netoliese yra dvaras. Turim didžiulį kalną, nuo kurio vaikai čiuožinėja visą žiemą.
– Kaip dėl pavėžėjimo? Matėme, Jūsų užklausas bendruomenės grupėse.
– Taip, svarstome tokį variantą, nes vis gauname užklausų iš Rokiškio, bet tėvai nesiryžta vežioti tokio atstumo. Svarstytume pavėžėjimo paslaugą, jeigu susirinktų pakankamai vaikų, t. y. bent 7–8 vaikai.
Bet geriausia, kai tėvai susikooperuoja, ką daro Zarasų miesto tėvai.
Užs. R0689
