Jei gerai pagalvosime, gera šeima turi būti kaip vienas organizmas. O mąstantys organizmai būtinai turi galvas. Tai yra vietas, kurios tuos organizmus nukreipia protinga linkme. Ir kas gi darosi mūsų šeimoms? Kas jose tampa šeimos galvomis?
Ne vienas lyderis
Pirmiausia susitarkime, kad šeimos galva negali tapti savavališkai. Tave turi pripažinti kaip galvą – štai kada tu ja tampi. O visai ne tuomet, kai su pergalingu klyksmu „neleiskime kitiems užlipti ant galvos” tu užimi geriausią vietą prie televizoriaus.
Idealiu atveju šeimos galvų, arba lyderių, turi būti ne vienas, o du. Tik vienas lyderis – emocinis – kuria šeimos nuotaiką, užkrečia kitus tai progai tinkamais jausmais, sugeba suprasti ir užjausti. Jo argumentai – širdies argumentai: „Įdomu, ar tau patiktų, jei…” O kitas – racionalus lyderis – planuoja kur, kada ir ką šiuo momentu protingiausia daryti, kas realu, o kas – ne: „Ne. Mes neisime į mokesčių inspekciją. Šiandien ten labai daug žmonių…” Jo argumentai – proto.
Daugiau – šeštadienio GR.
Olegas LAPINAS, psichologas
