Fado apdainuotas nepaprasto grožio kampelis – Algarvės regionas – plyti Portugalijos pietuose. Algarvės sostinė – Faro miestas, į jį mane atskraidino lėktuvas. Apsistojau kurortiniame Monte Gordo miestelyje ant okeano kranto, netoli nedidelio žvejų kaimelio. Čia praleidau šv. Kalėdas ir sutikau Naujuosius metus…
Algarvėje praleidau šešias savaites, todėl pakako laiko aplankyti kitus okeano pakrantės nedidelius kurortinius miestelius bei Faro miestą, kuriame gyvena 55 tūkstančiai gyventojų.
Monte Gordo miestelis – olandų „kolonija”: čia jie praleidžia žiemas. Olandai įsikuria dviejuose kurorto kempinguose, lauke gaminasi valgį, vakare žiūri televizorių, skaito ar užsiima kita veikla.
Olandai man sakė, jog taip trumpinantys žiemą, be to, čia gyventi pigiau, nei mokėti už apšildymą Olandijoje.
Trijų kilometrų takas, nubarstytas raudonomis, smulkintomis plytomis, veda per kedrų miškelį Ispanijos sienos link ir baigiasi nedideliu San Antonio miesteliu. Šiuo taku bėgioja sportininkai, na, o aš su draugais pasidarėme pramogą – eidavome pėsčiomis į Ispaniją gerti kavos, mat ten ji keliais eurais pigesnė negu Portugalijoje. Keltu persikeldavome per Guadianos upę ir atsidurdavome Ispanijos Andalūzijos žemėje. Šiek tiek buvo keista, jog perkant bilietą į keltą, niekas neprašo jokių pažymėjimų – senjoro, studento, užsieniečio, portugalo… Pasakai žodžiu, ir to užtenka.
Plačiau – šeštadienio GR.
Ramutė Mikutytė
