Kaip sako debiutuojantis rašytojas, ši knyga atsirado dėl vienintelės jo gyvenimą apvertusios detalės – priklausomybės nuo azartinių lošimų. Dėl jos P. Bukauskas prarado ne tik namus, turtą, draugus ir pažįstamus, bet ir sėdo į nuteistųjų suolą ir atliko trejų metų nelaisvės atėmimo bausmę. „Gaila, bet Lietuvoje nusistovėję stereotipai, kad, tarkime, buvęs karys visada liks kariu, o buvęs kalinys – nusikaltėliu, blogiečiu“, – pasakoja P. Bukauskas. Rašytojas kiek netikėtinai paatviravo, kad kalėjimas suteikė jam daugiau gero nei blogo, nes privertė dirbti su savimi ir suvaldyti savo priklausomybę. Būtent ten, kalėjime, ir gimė pirmieji naujosios knygos puslapiai. Pradėjęs rašyti ranka, autorius taip ir užbaigė. „Naujiems rašytojams siūlyčiau rašyti ranka, nes grįžęs prie tekstų matai visas savo išbraukytas ir pakitusias mintis ir sakinius. O kompiuteriu tiesiog paėmei ir ištrynei. Ranka rašau ir antrąją trilogijos dalį“, – tikina rašytojas.
Knygos kelias iki leidyklos buvo nelengvas. P. Bukausko teigimu, viskas susidėliojo į vietas tik likimo ir tinkamų žmonių dėka. „Knygai išleisti reikia didelių finansų. Man tai sekėsi „šūdinai“. Norėdamas išleisti knygą kreipiausi ne į vieną leidyklą, žmones, kūriau paramos fondus internetinėse platformose. Deja, ir tūkstančių el. laiškų man nepadėjo. Bičiulis, nugirdęs mano pokalbį su viena iš leidyklų, netikėtai pasiūlė visiškai finansuoti mano pirmąjį knygos leidimą. Jam už tai žemai lenkiuosi“, – tikina P. Bukauskas.
Rokiškėnai ne tik uždavė rašytojui įvairių klausimų, klausėsi autoriaus ir knygos istorijos, bet ir išbandė „Tesla ritę“: įžiebė įvairias lemputes tiesiog savo rankose ar specialia pirštine lietė žaibą…
„Gimtojo…“ interviu su P. Bukausku apie jo naująją knygą.
– Į praeitį gilintis turbūt nebesinori, bet kaip atsitiko, kad iš radijo laidų ir renginių vedėjo tapai rašytoju?
– Na, renginius ir toliau vedu labai aktyviai. Ši veikla iš mano gyvenimo niekur nedingo. Moku ir mėgstu tai daryti, todėl mielai tęsiu vedėjo karjerą. Rašymas mano gyvenime atsirado seniai. Dar būdamas moksleiviu rašiau įvairias miniatiūras ir jaučiau, kad ši veikla yra man artima. Tik niekada neturėjau iliuzijų tapti rašytoju, išleisti ir pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei. Rimtai apie tai ėmiau galvoti jau būdamas 33 metų, kai pradėjau kurti pirmąją knygą ir greitai supratau, kad man tai puikiai sekasi. Galutinai nusprendžiau pasidalinti savo kūryba su visais tuomet, kai mano pirmąjį rankraštį perskaitė keli žmonės ir pagyrė sakydami, kad knyga bus ne tik gera, bet ir viena geriausių.
– Apie ką pirmoji trilogijos knyga?
– Sunku trumpai apsakyti, ko galima tikėtis šioje knygoje. Pristatydamas ją kitiems, dažnai naudojuosi vienos redaktorės išsakyta mintimi: „Tai puiki samplaika tokių knygų kaip „Haris Poteris“, „Žiedų valdovas“ ir „Da Vinčio kodas“. Nors savęs tikrai nelyginu su minėtų knygų autoriais, jie – genijai. Tačiau mano knygoje daug paslapčių, nuotykių, pavojų, žinoma, meilės, praradimų bei žmogiškų išgyvenimų. Tai fantastinis romanas, tačiau fantastikos jame nėra daug. Sakyčiau, tai labiau nuotykių romanas su trupučiu fantastinių elementų. Todėl, esu įsitikinęs, šią knygą turėtų pamėgti gausus skaitytojų būrys, nuo 13 iki 60 metų. Nepervertinu savo jėgų, tačiau skaičiau, skaitau šimtus knygų ir nuolat seku informaciją apie tai, kokios knygos pasaulyje skaitomiausios. Taigi drąsiai galiu teigti, kad man pavyko sukurti tikrai neblogą istoriją, nenusileidžiančią geriausioms.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Sudomina