Vasario 22-ąją jėgas Nacionaliniame diktante išbandė 11 mūsų rajono gyventojų. Jie rašė Giedros Radvilavičiūtės tekstą „Skrydis”. Kaip jiems sekėsi kovoti su ilgųjų balsių terorizmu ir atlaikyti kablelių lietų, paaiškės artimiausiu metu.
Nacionalinį diktantą rašė ir gydytojai, ir buhalteriai, ir pardavėjai, ir moksleiviai, ir studentai, ir poetai. Jauniausioji dalyvė – dvylikametė kazliškėnė, Pandėlio gimnazijos moksleivė Arijanda Šerepkaitė. Ją išbandyti jėgas paskatino mama. O kaip jai sekasi lietuvių kalba? „Neblogai”, – kuklinosi mergaitė. O tas „neblogai” tai kiek? „Dešimtukai”, – sakė ji. Arijanda mano, kad diktantas jai nebuvo labai sunkus. Tik bėda: ar tikrintojai įskaitys jos raštą. O ir diktorius tekstą skaitė per greitai. Tą patį tvirtino ir vyriausias dalyvis – 65 m. onuškietis Albinas Sakapilvis. „Nespėjau. Kažin ar verta man diktanto lapus į Vilnių siųsti?”, – abejojo jis.
O štai nuolatinė Nacionalinio diktanto dalyvė Antanašės gyventoja Vaidutė Kairienė šįsyk kartu pakvietė rašyti ir keturiolikmetį sūnų, Obelių gimnazijos moksleivį Dovydą. Vaikinas, kaip ir mama, labai mėgsta lietuvių kalbą ir mokosi ją devintukais-dešimtukais. O gal kitą kartą diktante išvysime ir Dovydo broliuką ar sesutę? „Turiu penkiametę sesę. Ji dar per maža varžytis. Tačiau sesutė jau moka skaityti ir rašyti”, – sakė vaikinas.
Išsamiau apie nacionalinį diktantą – antradienio GR.
Lina Dūdaitė
