Šalyje – gaisrų bumas
Gaisrų, kilusių per keturis šių metų mėnesius, statistika negailestinga. Nuo sausio iki gegužės šalyje kilo 6717 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 50,5 proc. Gaisruose žuvo 56 žmonės (2013 m. – 71), o 94 gyventojai (96) patyrė traumų. Nuo ugnies stipriai nukentėjo ir mūsų rajonas. Paskutinis pražūtingas gaisras, kuriame žuvo septyniasdešimtmetis sodybos šeimininkas, gegužės 6 – osios naktį kilo Jakiškių kaime (Rokiškio kiamiškoji sen.). Jo kūnas rastas po sudegusio medinio namo nuodėguliais.
Šiemet šalyje kilo 7 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 3 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 88 žmonių gyvybes (tarp jų 3 vaikų), 80 transporto priemonių, 475 pastatus, 495 gyvūnus. Miestuose žuvo 22 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 34. Devyni žmonės žuvo Vilniuje, 7 – Vilniaus rajone, po 4 – Lazdijų, Šalčininkų rajonuose ir Kauno mieste, 3 – Radviliškio rajone.
Kokios tragiškų gaisrų priežastys? Pagal atliktus nelaimių tyrimus, 20 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 13 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (pernai per tą patį laikotarpį – 22), 4 – dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Be to, 7 gyventojai žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 10 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3968 (59,1 proc. visų gaisrų), išdeginusių per 9 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose išaugo 2 kartus. 805 gaisrai (12 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 48 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 6,6 proc. Be to, 431 kartą liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (6,4 proc. visų gaisrų), 393 kartus degė transporto priemonės (5,9 proc.), 40 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,60 proc.).
Miestuose užgesinti 3222 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3495. Ugnis sunaikino 114 pastatų, 118 transporto priemonių, 886 tonas pašarų, 2451 kv. m gyvenamojo ploto ir 5862 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (49,4 proc.), žolės deginimas (9,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (1,4 proc.). Be to, įregistruoti 194 padegimai (2,9 proc.), 97 gaisrai (1,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 853 gaisrų (12,7 proc.) priežastys dar tiriamos.
Ugniagesiams teko 115 kartų teko darbuotis vandenyje ir ant ledo: jie ištraukė 41 skenduolį bei išgelbėjo 12 gyventojų. Vienas skenduolis balandyje ištrauktas iš Vyžuonos upės (Juodupės sen.). Be to, ugniagesiams teko 188 kartus budėti nukenksminant sprogmenis (198,4 proc. daugiau nei pernai), 44 kartus likviduoti cheminius incidentus, 31 kartą surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 89 gyventojus, iš jų 5 vaikus.
Statistika liudija, kad miesteliuose ir kaimo vietovėse žūsta daugiau žmonių negu miestuose. Ugniagesiai prašo gyventojų dar atsargiau elgtis su ugnimi, nerūkyti lovose, nepalikti be priežiūros besikūrenančių krosnių ir mažamečių vaikų.
GR ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento inform.
