Šalies pajamų ir išlaidų planą ketina pristatyti premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Prezidentūros vertinimu, biudžetas rengiamas „po kilimu“
Pastarosiomis savaitėmis Prezidentūra kritikavo dešiniųjų valdžią, kad ši, anot jų, pernelyg pasyviai reaguoja į kilusią krizę. Šalies vadovas pasigedo verslo gelbėjimo paketo bei konkrečių priemonių dėl išaugusios infliacijos. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė praėjusią savaitę kalbėjo, kad yra ženklų, jog biudžetas „priiminėjamas po kilimu“, o papildomai nerimauti verčia ir nesuderinta ministerijų atstovų komunikacija.
Tai, kad neturėjo progos iš anksto susipažinti su biudžeto projektu, patvirtino ir valdančiosios koalicijos atstovai. Dar trečiadienį, koalicijos susitikimo išvakarėse, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tikino, kad valdančiosios daugumos atstovai dar nematė net projekto juodraščio. Anot Laisvės frakcijos seniūno, tai „kol kas nėra koalicijos biudžetas – jis yra kanceliarinis Vyriausybės reikalų biudžetas“.
Pristatymo išvakarėse surengtas koalicijos susitikimas
Dieną prieš biudžeto pristatymą visuomenei, Seime su Vyriausybe susitiko visų trijų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai. Kaip po susitikimo LRT televizijai komentavo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas, projekte numatomas 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitas, o „esminė gera žinia“, kad verslo sąnaudoms už išaugusias elektros kainas kompensuoti numatyti 450 mln. eurų.
Biudžeto deficitas gali kirsti „raudoną liniją“
Prieš koalicijos susitikimą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas interviu Eltai teigė taip pat dar nematęs pajamų ir išlaidų plano, bet susipažinęs su jo „rėmais“. Vis tik, parlamentaras atmetė Prezidentūros kritiką dėl uždarumo rengiant biudžetą ir akcentavo, kad tai yra išskirtinė Vyriausybės pareiga bei kompetencija, o „ valdžių padalinimo principas turi būti gerbiamas ir išlaikomas“.
Tačiau BFK pirmininkas akcentuoja išgirdęs nerimą keliančių signalų dėl numatomo deficito, kuris pagal ministerijų išsakomus pageidavimus, anot jo, artėja prie 5 proc. nuo BVP ribos. Atsižvelgiant į tai, kokius neigiamus balansus planuoja kitos Europos Sąjungos šalys, 5 proc. deficitas, M. Majausko vertinimu, yra „raudona linija“, kurią peržengus skolos administravimo kaina imtų smarkiai augti. Šiuo metu dešimties metų šalies obligacijų pajamingumai jau siekia apie 3,8 proc.
Gyventojai ir verslas laukia priemonių energijos kainoms kompensuoti
Prasidėjus naujajam politiniam sezonui, Vyriausybė ne kartą sulaukė prezidento, opozicijos, verslo kritikos dėl to, kad po rekordinių elektros ir dujų kainų rugpjūčio nenumatomos priemonės, kaip sušvelninti energijos kainas gyventojams bei įmonėms.
Premjerė yra minėjusi, jog kompensacijos gyventojams turėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų, tačiau taip pat yra įsitikinusi, kad dabartinės minimalios 24 ct/kWh kainos po 9 ct valstybės kompensacijos nebebus, ji kils.
Prezidentas Gitanas Nausėda Ministrų Kabinetui rugsėjį siūlė „įšaldyti“ elektros kainas buitiniams vartotojams būtent ties šia riba. Tai, Prezidentūros skaičiavimais, kainuotų apie 300 mln. eurų daugiau nei preliminariai kainų švelninimui tuomet planavo skirti Vyriausybė.
Anot prezidento komandos, valstybė, vykstant energetinei krizei, „gali sau leisti ir privalo“ šias papildomas lėšas skirti.
Savo ruožtu Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.
Verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu.
Ekonomikos ministerija akcentuoja galimybę pasinaudoti jau galiojančiomis priemonėmis
Konkretų pagalbos paketą verslui penktadienį turėtų pristatyti ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, iki šiol akcentavusi, jog įmonės jau dabar gali pasinaudoti galimybėmis gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms ir investicijoms, garantijas . Finansų ministerija pastarąsias kelias savaitės rengė mokesčių atidėjimo priemonę įmonėms, virš 10 proc. visų kaštu išleidžiančioms energijos sąskaitoms apmokėti.
Prezidentūra Vyriausybę kritikavo ir dėl vėluojančių priemonių verslui, esą Lietuva yra viena paskutiniųjų jų dar nenumačiusių ES šalių. Biudžeto rengėjai kritikuoti dėl to, kad jie esą nesinaudoja galimybėmis pigiai pasiskolinti iš Europos Sąjungos fondų verslo gyvybingumui palaikyti.
Daug priekaištų dėl neva vėluojančių priemonių verslui išreiškė ir įvairių opozicijos partijų politikai.
Vis tik I. Šimonytės teigimu, vyraujant dideliam neapibrėžtumui energijos rinkose, daugiausiai klausimų kol kas kyla dėl sumų, kurias šalies pajamų ir išlaidų plane reikėtų numatyti kompensacijoms už energetikos išteklius.
Ministrė pirmininkė neatmetė galimybės, kad galutinės sumos, skiriamos energetinių išteklių kompensavimui, paaiškės tuomet, kai Vyriausybė patikslins ir biudžetą pagal procedūrą į Seimą grąžins antrajam svarstymui.
Seimo nariai taip pat laukia Vyriausybės pozicijos dėl PVM lengvatų viešbučiams ir restoranams
Laisvės, kaip ir kelios opozicinės frakcijos, kartu su biudžetu siūlo pratęsti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms. Tokia lengvata galiotų iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Vis tik, rugsėjo pabaigoje opozicija sutiko su Laisvės frakcijos seniūno V. Mitalo siūlymu atidėti PVM lengvatos viešbučiams ir restoranams projekto pateikimą iki kito Seimo plenarinio posėdžio, kuomet paaiškės, ar šios priemonės yra įtrauktos į biudžeto projektą.
Finansų ministrė prieš keletą savaičių pakartojo savo poziciją, kad ministerija neplanuoja pratęsti PVM lengvatos maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kadangi ji buvo įvesta kaip laikina pagalbos priemonė per koronaviruso pandemiją.
Už lengvatos pratęsimą pasisako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Birželio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybei susitikus su maitinimo įstaigų, sporto klubų, kino teatrų ir renginių atstovais, viceministras Vincas Jurgutis sakė, kad bus siūloma ir kitiems metams pratęsti 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymą šiems sektoriams.
Tuo metu neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms siūlančias pataisas dar liepos pabaigoje įregistravo būtent M. Majauskas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Neabejojama, kad didės NPD, finansavimas krašto gynybai
Ministrų Kabinetas jau anksčiau sutarė, kad 2023 metais neapmokestinamasis pajamų dydis sieks 625 eurus (didės 85 eurais), o minimali mėnesinė alga – 840 eurų (tai sudaro 110 eurų augimą). Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą, kitais metais turėtų būti bent 575 eurų, t. y. 73 eurais arba maždaug 15 proc. daugiau nei siekia dabar.
BFK pirmininkas M. Majauskas Eltai šią savaitę komentavo, kad prioritetu biudžeto projekte ir toliau išliks krašto apsaugos finansavimas, kuriam, anot jo, neabejotinai turės būti skirtas 2,5 proc. nuo BVP finansavimas. Politikas pabrėžė, kad taip pat turės didėti baziniai socialinių išmokų dydžiai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Biudžetas šiemet pristatomas anksčiau, nei įprastai
Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad jis Seimui bus pateiktas spalio 11 d. Pernai 2022 metų valstybės biudžeto projektas parlamente buvo pristatytas spalio 19 d.
Seimo Statutas numato, kad Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia jį Seimui. Šiam dokumentui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų.
Komitetai, frakcijos ir Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.
Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.
