Europos kultūros lopšį, šalį, kurioje gimė demokratija, ne pirmus metus nuo bankroto gelbsti Europos Sąjunga. Gyvybės arba ekonomikos šioje šalyje palaikymo aparatas – turizmas. Taip, tai Graikija.
Ten daugiau nei tris šimtus dienų per metus šviečia saulė, trylika su puse tūkstančio kilometrų skalauja jūra, o kalnai užima tris ketvirtadalius šalies teritorijos. Į Elados šalį (hebrajų kalba Elada – Dievo amžinybė) žmonės traukia dėl įvairių priežasčių: aplankyti Atėnus, Olimpo kalną, Kretos, Koso salas, pabūti prie jūros ar paragauti graikų virtuvės patiekalų. Dėl pastarojo malonumo teks pasistengti, nes gausiai turistų lankomose vietose maitinimo įstaigų virtuvė tapo labai komercinė. Vargu ar kurortiniame mieste ir net Atėnuose gausite neįveikiamas porcijas, kaip dažnai rašoma atsiliepimuose apie Graikiją. O ir graikų savybė pavaišinti svečią nemokamai, pabendrauti su lankytoju – retas atvejis. Nors tradicinių patiekalų versijos ir supaprastintos, produktų kokybė maloniai glosto gomurį ir palieka teigiamų prisiminimų. Norint pajusti tikrą, alyvuogių aliejuje skęstančią graikų virtuvę, reikia leistis į netradicinius maršrutus, o ne kelionių lankstinukų reklamuojamas vietoves.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Gabija KARLONAITĖ
