Viktoras Uspaskichas bando keršyti jo nuo teisėsaugos negelbėjantiems socialdemokratams. Aršus žodžių karas tarp “darbiečių” ir socialdemokratų įsiplieskė dar praėjusių metų pabaigoje. Formaliai jį pradėjo Premjeras Algirdas Butkevičius, kai viešai paskelbė, jog “darbiečiai” išdavė socialdemokratus, per balsavimą dėl biudžeto palaikydami papildomus 90 mln. litų siekiančius siūlymus, kuriems Vyriausybė nepritarė, o europarlamentaras V. Uspaskichas išvadino Premjerą bailiu ir melagiu, kuris esą nepakeitė nė vieno jo paties kritikuotų konservatorių mokesčių įstatymų, “toliau apgaudinėjo rinkėjus, vykdydamas konservatorių sugalvotą ekonominę programą, žlugdančią valstybę”. Pirmadienį susirinkusi socialdemokratų vadovybė nusprendė, kad A. Butkevičiui neverta žemintis ginčijantis su “darbiečiais”, o už jį atkirtį turi duoti partija.
Todėl artimiausiu metu vyksiančiame valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdyje socialdemokratai ketina ne tik paklausti “darbiečių”, ar tokie pareiškimai – oficiali visos jų partijos pozicija, bet ir prispausti partnerius pasirašyti bendrą koalicijos pareiškimą, kuriame turėtų būti pabrėžta, kad koalicija yra vieninga ir stabili, nepaisant pavienių asmenų išpuolių. Neoficialiuose pokalbiuose valdančiosios koalicijos politikai svarsto, kad šio žodžių karo priežastis – nesėkmingi V. Uspaskicho bandymai Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK), o galbūt ir visame Seime prastumti nutarimą, kad Darbo partijos byla – politinis susidorojimas. “Apsispjaudymus vėl pakeis dirbtinės šypsenos?” LIETUVOS RYTAS
Kovo 1-ąją Lietuvoje kartu su savivaldybių tarybų rinkimais pirmą kartą vyks ir tiesioginiai merų rinkimai. Manoma, kad merų postų sieks apie 500 politikų, o savivaldybių tarybų narių – apie 15 tūkst. jų. Politologo, Kauno technologijos universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, artėjantys savivaldos rinkimai bus išskirtiniai. “Turėsime net trejus rinkimus. Vieni – į 60-ies savivaldybių tarybas, kiti – į 60-ies merų postus. Tačiau neabejotina, kad daugelyje savivaldybių merai iš pirmo karto nebus išrinkti, todėl reikės antro rato. Nes ryškių lyderių daugumoje savivaldybių trūksta. Paprastai savivaldos rinkimuose dominuoja 7-8 partijos, daugiausiai mandatų gauna konservatoriai bei socialdemokratai. Panašu, kad taip bus ir šįkart.
O antrame partijų ešelone turbūt bus Darbo partija, “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vilniaus krašte ir vėl daug balsų gali tikėtis Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Tačiau didžiausias klaustukas yra dėl Lietuvos laisvės sąjungos (buvusios Lietuvos liberalų ir centro sąjungos). Ji 2011-aisiais, kai partijoje buvo kilusi krizė, pagal mandatų skaičių sugebėjo aplenkti Lietuvos liberalų sąjūdį. Ar pavyks išlaikyti buvusias pozicijas – klausimas išties labai sudėtingas. Reikia tikėtis didžiulio rinkėjų aktyvumo – 50 proc. ir daugiau, nes pirmą kartą bus galima tiesiogiai rinkti merus”, – sakė politologas.
Vyriausioji rinkimų komisija gruodžio 30-ąją baigė registruoti partijas dalyvauti 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose. Juose galės dalyvauti 23 partijos. Jos ketina teikti 444 kandidatų sąrašus. Įskaitant rinkimų komitetus, savivaldybių rinkimų komisijos gali sulaukti iki 502 kandidatų sąrašų. Prieš ketverius metus vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose sąrašų buvo daugiau – 586. Tikėtina, kad partijų bei rinkimų komitetų sąrašuose bus apie 14-15 tūkst. kandidatų. Taip pat laukiama, kad bus pateikti pareiškiniai dokumentai užregistruoti apie 500 kandidatų į merus. “Ko šį pavasarį laukti iš rinkėjų?” VAKARO ŽINIOS
Artėjant savivaldos rinkimams pilietinės iniciatyvos “Baltosios pirštinės” savanorius pasiekia vis daugiau pranešimų apie galimus pažeidimus. Paslėpta politinė reklama žiniasklaidoje, nepažymėta agitacija ar neteisėti bandymai įsiteikti ir papirkti rinkėjus – tokių skundų iš gyventojų vis dažniau sulaukia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir visuomenininkai. VRK pirmininkas Zenonas Vainauskas neslepia, kad skundų apie galimus pažeidimus gaunama, tačiau jų nėra daug. “Kaipgi rinkimai be skundų?. Bet nepasakyčiau, kad pasiektas nerimą keliantis mastas”, – LŽ sakė jis. Z. Vaigausko teigimu, rinkimų prievaizdai šiuo metu atlieka “profilaktinį” darbą, kad kandidatai ir viešosios informacijos skleidėjai nedarytų klaidų ir iš nežinojimo neprisidarytų bėdų.
Pasak VRK pirmininko, daugiausia apskųsta žiniasklaidos priemonių dėl paslėptos politinės reklamos, taip pat įtarimų šešėliai krinta ant kandidatų dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo. “Esama ir atvejų, kai skundžiantis planuojama plėtoti savo politinę kampaniją”, – užsiminė jis. Z. Vaigausko teigimu, tradiciškai daugiausia skundų sulaukiama likus 2-3 savaitėms iki rinkimų. “Plūsta skundai dėl nesąžiningos agitacijos”. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Metams baigiantis sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pranešė revizavusi dalį savo pirmtako Vytenio Andriukaičio sprendimų ir juos pakoregavusi. Bene aktualiausi – Neurochirurgijos ir Transplantacijų programos. Tiesa, naujosios korekcijos sukėlė kai kurių medikų bei pacientų organizacijų atstovų nepasitenkinimą – jiems kilo klausimų dėl ypatingo ministrės palankumo vienai gydymo įstaigai. SAM parengta Neurochirurgijos programa buvo ypač nepatenkinti Klaipėdos bei Vilniaus neurochirurgai, mat pagal ją planuojama smarkiai sumažinti jų atliekamų operacijų mastą, numatant, kad tam tikros neurochirurginės operacijos galės būti atliekamos tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose. Vis dėlto paskutinę praėjusių metų dieną SAM pranešė, kad R. Šalaševičiūtė nusprendė optimizavimą koreguoti.
Tuo metu Transplantacijų programą, kurioje numatyta, kad iki 20 kaulų čiulpų transplantacijų per metus mokslo tiriamaisiais tikslais bus leidžiama atlikti LSMU Kauno klinikoms, praėjusių metų pabaigoje R. Šalaševičiūtė pasirašė. Programa įsigalios nuo balandžio 1 d. Iki to laiko turi būti parengtas stebėsenos planas – jei paaiškėtų, kad programa turi trūkumų, ji galės būti koreguojama. Iki šiol jau daugelį metų kaulų čiulpų transplantacijos buvo atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose – šios ligoninės medikai turi daugiausia patirties šioje srityje. 2012 m. čia atliktos 192, 2013 m. – 182, pernai – 140 tokių transplantacijų. “Pacientai abejoja R. Šalaševičiūte”. VAKARO ŽINIOS
Praėjusiais metais klaipėdiečių šeimas itin gausiai lankė gandrai. Per metus buvo užregistruoti 1 184 berniukų ir 1 091 mergaičių gimimai. Palyginti su 2013 metais, pernai pasaulį išvydo net 80 kūdikių daugiau, pažymima, kad gimstamumo rodiklis auga kasmet. Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyrio vedėjos Zitos Dapšienės teigimu, pastaraisiais metais stebima tendencija vaikams suteikti senovinius ir kadaise populiarumą praradusius vardus. Ne išimtis – ir 2014-ieji metai: tarp populiariausių vardų berniukams buvo Matas, Dominykas, Lukas, Danielius, Jonas, Nojus, Arnas, Jokūbas, Emilis, Kristupas. Mergaitėms tėvai dažniausiai suteikė Emilijos, Amelijos, Gabijos, Liepos, Austėjos, Kamilės, Sofijos, Lėjos, Elijos, Urtės, Elzės, Evos vardus.
Tačiau kai kurie klaipėdiečiai civilinės metrikacijos darbuotojus stebino negirdėtais vardais. Pavyzdžiui, vienas iš naujagimių buvo pakrikštytas Oksfordu, kiti tėveliai savo sūnų pavadino Reinu. Tarp negirdėtų vardų – Figaras, Atanas, Deimomas, Dorianas, Deiras, Devinas, Etvitas, Elajus, Girius, Noelis, Osanas, Sruogis, Tairas, Vaivardas ir kiti. Mergaitėms tėvai skyrė neįprastus Arnetos, Arjetės, Andretos, Bruknės, Bazilės, Joelės, Nikolinos, Versavijos vardus. “Šalia senovinių vardų – augalų ir vietovardžių pavadinimai”. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Antradienio naktį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirus 48 metų kompozitoriui Tomui Dobrovolskiui, šiandien įvyks ir ikiteisminio tyrimo posūkis, rašo lrytas.lt. Kaip šiam portalui teigė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Liutauras Rudzevičius, – “dabar viskas keičiasi”. Po T. Dobrovolskio žiauraus sumušimo Vilniuje suimtiems jaunuoliams bus pateikti įtarimai dėl nužudymo. Iki šiol jie buvo įtariami dėl sunkaus kūno sužalojimo. Po gruodžio 24-osios naktį Vilniaus bare “Vingrių 17” įvykusių muštynių tos pačios dienos rytą iš viso buvo sulaikyti 6 jaunuoliai. Jie suimti skirtingam terminui – nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. lrytas.lt žiniomis, visi įtariamieji pasirūpino stipria gynyba. Juos gina ne valstybės skirti, o privačiai pasamdyti advokatai. Tyrėjai įtariamuosius laiko atskirai, kad jie negalėtų susitarti dėl parodymų. “Muziko žudikams rūpi gynyba, o ne atgaila”. lrytas.lt, LIETUVOS RYTAS
Lietuvos Respublikos pasus, kuriuose įrašyta tautybė – lietuvis, jau turi 8 kauniečiai. Visi jis prašė išduoti šį dokumentą skubos tvarka – per vieną darbo dieną. Dar daugiau kaip 100 kauniečių laukia, kol bendrąja tvarka per 5 darbo dienas jiems bus išduoti nauji pasai, kuriuose būtų įrašyta tautybė. Pernai liepą Seimo priimtos naujos Paso įstatymo nuostatos, pagal kurias galima jame įrašyti ir tautybę, įsigaliojo nuo šių metų sausio 1-osios. Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkės Vilmos Venclovienės, tokia galimybe iki antradienio vidurdienio panoro pasinaudoti apie 60 proc. visų prašymus išduoti naujus pasus pateikusių kauniečių, arba 128 asmenys iš 231. Tarp 128 Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių kauniečių, panorusių, kad jų pase būtų nurodyta tautybė, tik vienas pageidavo įrašo “baltarusis”. Visi kiti norėjo, kad būtų įrašyta, jog jų tautybė – lietuviai. “Nori įrašo, kad yra lietuvis”. KAUNO DIENA
Vėlyvas vakaras ir naktis Klaipėdoje – pavojingas laikas ne tik pėstiesiems, bet ir važiuojantiems taksi. Pirmadienį į uostamiesčio 2-ąjį policijos komisariatą atėję 26 ir 27 metų vaikinai pasiskundė buvę sumušti keturių taksistų, šie taip pat atėmę jų turėtus eurus. Incidentas sekmadienio naktį įvyko apie 2.40 val., kai jauni vyrai įsėdo į taksi automobilį Statybininkų prospekte ketindami važiuoti iki Kauno gatvės. Tačiau jiems pasirodė, jog taksistas už paslaugą pareikalavo pernelyg didelės sumos. Kivirčas peraugo į didesnį konfliktą, kolegai “padėti” puolė dar trys taksistai. Keleiviai buvo sumušti ir vienas jų neteko 145, o kitas – 72 eurų. Nukentėjusieji tą pačią naktį dėl sumušimų kreipėsi į medikus, šie suteikė būtinąją pagalbą ir abu išleido. Antradienį 2-ojo policijos komisariato pareigūnai bandė rasti muštynėse dalyvavusius taksistus. Tai ne pirmas atvejis Klaipėdoje, kai ginčą su klientais dėl atlygio už paslaugą taksistai sprendžia griebdamiesi smurto. Pernai taksistas žmogų, nesutikusį su pernelyg didele kaina, sužeidė peiliu. “Taksistai surengė linčo teismą”. KLAIPĖDA
Paskutinę praėjusių metų dieną ir naujametę naktį sprogdinant pirotechnikos gaminius visoje Lietuvoje sužalota 12 vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų. Panašūs skaičiai kartojasi kasmet, tačiau politikai jokių išvadų nedaro. Ir dabar sprogmenų galima įsigyti paaugliams nuo 14 metų, o jaunesniems jų nuperka “geri dėdės”. Amžiaus cenzo didinti net nesvarstoma, pirštu baksnojant į tai, esą tokia yra ES praktika. Vieno didžiausių Lietuvoje pirotechnikos ekspertų – Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininko Gintaro Paulausko, kurio patarimų prašė įstatymų leidėjai, 2009-aisiais tvirtindami naujos redakcijos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą, teigimu, jis siūlęs amžiaus, kurio sulaukus galima įsigyti pirotechnikos, kartelę gerokai pakelti, tačiau jam buvo atsakyta, jog amžiaus cenzas yra nustatytas pagal ES reikalavimus.
Pasak G. Paulausko, neretai su pirotechnika nemoka elgtis arba tyčia elgiasi netinkamai ne tik vaikai, bei ir vyresnieji. Eksperto tikinimu, jei pirotechniką naudosi taip, kaip parašyta instrukcijoje, niekas nenukentės. “Sprogmenys prieinami net vaikams”. VAKARO ŽINIOS
Dalia Zibolienė
