Prieš metus sausio 10-ąją iš savo namų Serapiniškio (Rokiškio kaim. sen.) kaime išėjo paauglys Modestas Rudys. Jo paieškai buvo sutelktos didelės pajėgos, teritorija žvalgyta pasieniečių eskadrilės sraigtasparniu, tačiau vaikino likimas iki šiol nežinomas. Paauglio mama Aušra Čypaitė vis dar tikisi pamatyti savo vaiką gyvą, tačiau laikui bėgant viltis blėsta…
Vilties nepraranda
Prabėgo pirmieji nežinios ir laukimo metai. „Vilties, kad sūnus grįš namo, tikrai nepraradau“, – atsidūsta A. Čypaitė ir sako ne kartą sapnavusi savo vyriausią vaiką Modestą – tokį ūgtelėjusį, suvyriškėjusį, paržingsniuojantį namo… Paklaustas, kur taip ilgai buvo dingęs, sūnus teisinosi norėjęs pagyventi užsienyje. Ten išvykęs iš pradžių bijojo grįžti, o vėliau nutarė, kad namuose pasirodys po 16-ojo gimtadienio – sulaukęs amžiaus, kai jau pats galės atsakyti už savo veiksmus. „Apie ką dieną svajoji, tą naktį sapnuoji“, – viltingai kalba motina.
Ne kartą „Gimtasis Rokiškis“ rašė apie dingusį paauglį. Pernai sausio 10-osios vakare jis su dviem draugais susitiko Panemunėlio miestelyje. Vaikino bendraamžis, paskutinis matęs Modestą, prisipažino lemtingą vakarą nusipirkę keturis litrinius butelius sidro ir jį išgėrę. Po to jie geležinkelio bėgiais pėsčiomis iš Panemunėlio miestelio nuėjo į geležinkelio stotį. Ten norėjo išsiaiškinti santykius su bendraamžiais, konfliktavusiais dėl merginų. Vieno jaunuolio namo langan metė akmenį. Smūgio būta nestipraus – stiklas nedužo. Po to visi geležinkelio bėgiais grįžo atgal į Panemunėlio miestelį. Mobiliaisiais telefonais rašė žinutes merginoms, siūlėsi užsukti pas jas, tačiau paauglėms tėvai uždraudė atidaryti duris nekviestiems nakties svečiams.
Po septynių valandų klajonių paaugliai atsidūrė prie vieno iš jų senelės namų Panemunio kaime. Draugas kvietė Modestą likti nakčiai, tačiau šis užsispyrė eiti namo pėstute. Jis turėjo įveikti aštuonis kilometrus…
Dingimo versijos
Ieškant dingusiojo aptarinėtos įvairios versijos: likęs vienas M. Rudys galėjo nesusiorientuoti tamsoje, įkristi į vandens telkinius, pasiklysti Sacharos miške, kur ypač daug pelkėtų vietų. Neatmetama ir dar vena versija: paaugliai galėjo sukonfliktuoti, jėga aiškintis santykius, o sumuštam M. Rudžiui nepakako jėgų grįžti į namus.
Medžiotojai svarstė ir gana žiaurią mirties versiją: prasidėjus vilkų rujai, alkani, pikti žvėrys galėjo naktį užpulti paauglį ir jį sudraskyti.
Apie dingusį sūnų motina pranešė policijai tik po trijų dienų. Ji tikėjosi, kad vaikas nusprendė ilgėliau pasisvečiuoti pas draugus, o jo mobilusis telefonas išsikrovė.
Dingusiojo ieškojo policijos pareigūnai, miškininkai, medžiotojai. Jo pėdsakų neaptiko net specialiai apmokytas vilkšunis Grantas-Vilko brolija. Rezultatų nedavė ir bandymas surasti vaikino iš paukščio skrydžio – teritorija buvo išžvalgyta pasieniečių eskadrilės sraigtasparniu. Į paauglio paieškas įsijungė ir bendruomenė: M. Rudžio bendraklasiai, jų tėveliai, dingusiojo mamos bendramoksliai iš Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos. Per 70 žmonių, vadovaujami policijos pareigūnų, gyva grandine šukavo miškus ir pelkę, vietas, kuriose tamsią naktį paauglys galėjo pasiklysti, bet jokių pėdsakų neaptiko.
Nėra jokių žinių
Motina tikina, kad laikas sunkiai gydo praradimo žaizdas. Iš pradžių ji blaškėsi, bandė vaiko likimą sužinoti pas ekstrasensus. Net trys kortų būrėjos išpranašavo, jog paauglys gyvas, o kitų aiškiaregių spėjimai, esą Modestas niekados nebesugrįš į savo šeimą, motiną labai liūdino. Viena ekstrasensė tikino, kad vaikinas pasiklydo ir nuskendo pelkėje, o jo palaikai bus rasti nutirpus sniegui, atšilus orams. Prabėgo ne tik pavasaris, bet ir vasara, ruduo, o žinių – jokių. Vasara pasitaikė derlinga: uogautojai, grybautojai išmaišė Sacharos pelkę, rinkdami gėrybes. Tikėtina, kad miško lankytojai būtų aptikę dingusio vaikino pėdsakus. Deja…
„Jeigu sūnus pasiklydo miške, turėjo likti jo drabužiai, batai, daiktai. Abejoju, ar galėjo Modestas pradingti klaidžioje pelkėje, nes jis miško iš viso bijojo“, – tarsteli mama.
Motina netiki, kad tamsią naktį keliu einantį vaiką galėjo kliudyti ir mirtinai sužaloti mašina. Kelta versija, esą norėdamas išvengti atsakomybės, vairuotojas paauglio kūną kur nors paslėpė, galbūt nuvežė toli nuo avarijos vietos. Kadangi vaiko pasigesta tik po trijų dienų, vairuotojui pakako laiko ne tik kūnui, bet ir avarijos pėdsakams paslėpti.
Galbūt gyvena užsienyje?
Mama viliasi, kad paauglys pats savo noru ar kažkieno verčiamas išvyko gyventi kitur, greičiausiai į užsienį. Iš pradžių bijojo tėvų, todėl slėpėsi ir negrįžo. „Po metų laukimo tikrai nebepykčiau ant vaiko už tokią jo išdaigą“, – tvirtina mama. Ji prisiminė ir keistą atvejį: vyriausia duktė, naršydama socialiniuose tinkluose, savo profilyje pastebėjo prisijungusį brolį. Apie tai šeima pranešė policijai, tačiau tyrimai rezultatų nedavė.
Kalbėti apie dingusį sūnų motinai labai sunku. Nuotaiką pakelia šalia čiauškanti mažoji dukrelė. Penkiametė mergaitė sako irgi laukianti brolio, tačiau dar labiau – mažo lėliuko, kurį galbūt jai į daržą atneš gandras. „Aš prižiūrėsiu lėliuką“, – juokiasi mergaitė.
Išgirdusi užuominą apie vaiką, mama sako, jog šeimos pagausėjimo nei ji, nei sugyventinis neplanuoja. Šiuo metu A. Čypaitė pirmenybę teikia mokslams: nori užbaigti apskaitininkės studijas Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje.
Dalia Zibolienė
