Neatlygintinos kraujo donorystės idėja įgauna vis didesnį pagreitį: prieš penkmetį kompensacijos už sugaištą laiką neprašė vos vienas kitas kraujo donoras, o pastaruoju metu norinčiųjų atlikti gerą darbą be piniginio atlygio – dauguma. „Jei ir toliau eisime tokiu sparčiu žingsniu, planas iki 2020-ųjų metų pereiti tik prie neatlygintinos kraujo donorystės – ranka pasiekiamas“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė gydytoja transfuziologė Rasa Lembergienė, rajono ligoninėje vykusios kraujo donorų akcijos metu bendravusi su mūsų gyventojais.
Nesiekiančiųjų atlygio kraujas – geresnis
Kiekvieną mėnesį Rokiškio rajono ligoninėje lankosi ir neatlygintinų bei atlygintinų kraujo donorų laukia VšĮ Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo mobiliosios brigados medikai. Praėjusią savaitę norą tapti kraujo donorais pareiškė 40 mūsų rajono gyventojų, iš jų vos 5 už sugaištą laiką pageidavo gauti piniginę 13 Eur kompensaciją, o užvakar vykusios neatlygintinos kraujo donorystės akcijos Sausio 13-osios įvykiams atminti – 73 asmenys.
„Neatlygintinos kraujo donorystės idėja įgauna vis didesnį pagreitį. Ypač šiuo klausimu aktyvus jaunimas. Smagu!“ – neslepia gydytoja transfuziologė R. Lembergienė. Nebe pirmus metus su kraujo donorais bendraujanti specialistė pastebi, kad nuoseklus ėjimas neatlygintinos kraujo donorystės link ateityje garantuos geresnės kokybės kraują bėdos ištiktiesiems. „Kaip suprasti? Ogi labai paprastai: asmuo, norintis tapti kraujo donoru iš idėjos, o ne iš siekiamos naudos, nėra suinteresuotas kažką nuslėpti, neturi tikslo meluoti dėl savo sveikatos ir t. t. Tuo tarpu tie, kuriuos duoti kraujo atveja noras gauti pinigų, dažnai yra linkę meluoti, pvz., nepaisydami gydytojų rekomendacijų, mėgina kraujo donorais tapti dažniau, nei galima, t. y., dažniau nei kartą per 60 dienų. Yra ir tokių, kurie, susigundę pinigine kompensacija, į kraujo donorystės akciją užsuka net akivaizdžiai apgirtę…“ – sako pašnekovė.
Varomoji jėga – galimybė padėti nelaimėliams
Jūžintuose gyvenanti ūkininkė Daiva Žindulienė pritaria tik neatlygintinai kraujo donorystei. „Kodėl? Todėl, kad kraujas nėra toks dalykas, už kurį būtų galima prašyti pinigų“, – neabejoja jūžintiškė ir priduria, jog neatlygintinai kraujo yra davusi 25 kartus. „Kai pradėjau tą daryti, niekas dar nekalbėjo apie galimybę tokiu būdu užsitarnauti valstybinę kraujo donoro pensiją ar kitą atlygį. Tiesiog norėjosi padėti į bėdą patekusiems žmonėms. Būtent tai, mano galva, ir yra pagrindinė varomoji jėga. Tiesą sakant, davusi kraujo visada jaučiu savotišką pakylėjimą ir jėgų antplūdį. Niekada nejaučiau silpnumo, nuovargio, nors grįžusi namo privalau rūpintis auginamais gyvuliais, o tai, kaip žinia, nėra lengvas darbas“, –pasakoja moteris.
Šįkart į kraujo donorystės akciją D. Žindulienė atsivedė savo 25-erių dukrą Silviją. Ši neatlygintina kraujo donore tapo 16-ąjį kartą. „Tėvynės labui…“ – kukliai šypsosi „Gimtojo…“ užkalbinta mergina ir tikina savo poelgyje nematanti nieko didvyriško…
Piniginė kompensacija pravers, bet kraujo duotų ir be jos
Skemų (Rokiškio kaim. sen.) kaime gyvenantis 19-metis Juozas Binkis ir jo draugas juodupėnas (Juodupės sen.) Vadimas Ivanovas praėjusią savaitę kraujo donorais tapo pirmą kartą. „Ar tą darysiu už dyką, ar prašysiu piniginio atlygio – dar svarstau. Tiesiog susigundžiau pabandyti, ir tiek…“ – sako J. Binkis. Tuo tarpu 20-metis jo draugas V. Ivanovas neslepia už atliktą gerą darbą prašysiantis piniginės kompensacijos. „Tiesiog šiuo metu pinigai man pravers. Ateityje būti kraujo donoru galėčiau ir be atlygio. Ar nebaisu? Kraujo nebijau, tik adatos šiek tiek baugina“, – neslepia jaunuolis.
Dovanoti kraujo – mažiausia, ką galime padaryti
Gyvoje kraujo donorų eilėje nedrąsiai stoviniavo ir Obelių seniūnijoje gyvenanti Monika Giminauskienė kartu su 19-mečiu sūnumi Gintaru. „Mus abiem tai bus pirmas kartas… Tiesiog pamačiau „Gimtajame…“ informaciją apie organizuojamą akciją ir nutariau pabandyti. Tam, kad būtų drąsiau, pakalbinau ir sūnų. Sutiko… Štai mes ir čia – laukiame savo eilės. Ar prašysime piniginės kompensacijos? Ne, nes tai yra mažiausia, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti dėl tų, kurie balansuoja tarp gyvenimo ir mirties“, – neabejoja M. Giminauskienė.
Kaip keičiasi žmonių mąstymas?
Maždaug prieš porą metų prasidėjusios diskusijos apie būtinybę Lietuvai, kaip ir daugeliui pasaulio šalių, pereiti tik prie neatlygintinos kraujo donorystės atrodė nepasiekiama utopija, tačiau po truputį kintantis žmonių mąstymas rodo, kad esame pakankamai pajėgūs tą įgyvendinti. Pasak „Gimtojo…“ kalbinto VšĮ Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo donorų organizatoriaus Donato Šniutės, tą liudija ir pastarųjų metų statistika. „Pastarąjį penkmetį į neatlygintiną kraujo donorystę atsigręžė vis daugiau žmonių. Ne išimtis ir Rokiškio rajono gyventojai: 2013-aisiais rajono ligoninėje vykdytų kraujo donorų akcijų metu kraujo duota 831 kartą, 428 kartus už atliktą gerą darbą neprašyta jokio atlygio, tuo tarpu pernai kraujo donorais rajono gyventojai tapo 894 kartus, neatlygintinai – 480. Nors ir po truputį, mažais žingsniais, bet vis į priekį“, – sakė D. Šniutė.
Agnė Mackuvienė
