Kiek kitokia
Būtų sunku čia sudėlioti viską ir pasakyti – kas kiek paskubėjo, kas su kuo dėl tokio skubėjimo nesusitiko. Kalbėkime apie gandrus, nes jie patys regimiausi, net ir jų nelaukdamas supranti, kad jie sklendžia prošal, kad kalena savo lizduose. Šiemet po Joninių gandrų vasara bus taip pat šiek tiek kitokia. Kodėl?
Kai kurie vėlavo
Sugrįžkime į ankstyvą pavasarį: juk gandrų skridimas namo puikiai iliustravo, liudijo visą gamtos vyksmą – jis išsitęsė beveik mėnesį. Ir čia nebūtinai kalti orai ar gandrai – svarbu kelias, kurį reikia įveikti. Paskaičiuokite ir sutikite: gandrai, žiemoję Pietų Afrikos Respublikoje (taigi, ne mažiau kaip už 12 000 km), jokių signalų apie orus Lietuvoje negauna. Išeitų, jie vadovaujasi ilga savo rūšies patirtimi, nulemiančia išskridimo iš žiemaviečių laiką, skrydžio namo tempus. Kažkada viskas įvykdavo laiku, jau po Blovieščiaus, nes Gandrinės (kovo 25-oji) dažnai būdavo dar „su sniegu“. Dabar pasikeitė ne tik žmonių šventės vaizdai, bet ir gandrų sugrįžimo datos: šiemet pirmieji sugrįžo kove, dar gerokai prieš Gandrines, kiti skrido iki balandžio vidurio, taigi – vėlavo visą mėnesį.
Gandriukai jau biržely
Anksti sugrįžusios poros iš karto puolė tvarkyti lizdus, dėti ir perėti. Todėl biržely regime gandriukus, jau tvirtai stovinčius lizduose. Dabar jiems beliko užauginti sparnų plunksnas, gerai išmankštinti raumenis. Kai toks etapas būna įveiktas, lieka mažmožis – atsispirti nuo lizdo krašto ir plastelti į orą. Šiemet gandriukai lizdus gali palikti 2–3 savaitėm anksčiau, liepos vidury. Išskridimas iš lizdo dar nėra savarankiško gyvenimo pradžia – kurį laiką jie lieka priklausomi nuo tėvų, sekioja juos ir maitinasi jų sugautu ar surastu lesalu. Atrodo, kad mokėjimas patiems kapsėti gyvus ir judančius objektus ateina palengva, ir ne visada šie įgūdžiai kaip nors išmokstami – jie veikiau įgimti ir labai dėsningi. Tą liudija atvejai, kai gandriukai lieka vienui vieni ar yra paauginami žmonių ir patys ima lesioti krutančius vabzdžius.
Daugiau „Gimtajame…“
Autorius Selemonas Paltanavičius
Selemono Paltanavičiaus nuotr.
