Pristatydama naująją knygą V. Šukytė atskleidė, kad daugumos novelių veikėjai – realūs žmonės, sutikti gyvenime nuo vaikystės iki brandos, net jos straipsnių herojai. Jų įdomios, nekasdienės patirtys, likimai įsirėžė atmintin ir virto novelėmis. „Knygoje daug biografinių motyvų. Bėgant metams, kai netekau brangių žmonių: senelių, vėliau tėvų, jie grįžta pas mane per sapnus ir prisiminimus, neduoda ramybės, o jų gyvenimai prašosi būti užrašomi. „Beldžias laikas būtasis į širdį“, anot poeto Gintaro Patacko. Taip atsirado novelės apie vaikystės vasaras kaime. O pasakojimas apie tėvą Šukį Juozą, kilusį iš Roblių kaimo (Panemunėlio apyl.) – daugiau nei vieno žmogaus likimas: tai mūsų tautos istorija. Dvylika šio kaimo vyrų, 1944 m. vengdami tarnauti sovietų kariuomenėje, išėjo į mišką ir tapo pirmaisiais rajono partizanais. Po keleto mėnesių jie visi buvo suimti ir nuteisti kalėti lageriuose“, – pasakojo rašytoja.
Virgina save ir vyrą Arvydą vadina „vasariniais rokiškėnais“, bet nepraranda ryšio su rajono gyventojais. „Šalia grožinės kūrybos daugiau nei 30 metų dirbu žurnaliste. Laimė, kad dažniausiai galiu pati pasirinkti man įdomias straipsnių temas ir herojus. Todėl respublikinėje spaudoje esu paskelbusi kelias dešimtis rašinių apie Rokiškio rajone bei mieste gyvenančius bei kuriančius dailininkus, aktorius, mokytojus, bibliotekininkus, žinoma, ir žymius Vilniaus rokiškėnus. Nuoširdus bendravimas, aukštaitiškas širdingumas ir atvirumas – man tikra atgaiva žurnalistinėje kasdienybėje“, – teigė V. Šukytė.
Novelę iš naujos knygos perskaitė poetas A.Genys, o kaip reiklus skaitytojas bei kritikas apžvelgė jos privalumus ir trūkumus. „Glausti, ekspresyvūs pasakojimai emociškai paveikūs, jų temos artimos ir svarbios daugeliui, margos, kaip pats gyvenimas. Rašytoja sukuria gyvus, įtikinamus novelių personažus. Patyrę sunkią ligą, artimo žmogaus netektį, turintys priklausomybių, jie atranda jėgų atsilaikyti, išbūti. Dažnas personažas puoselėja talentą ar pomėgį, suteikiantį jo būčiai prasmės ir spalvų. Imponuoja autorės empatija mažam žmogui, esančiam visuomenės paribiuose. Siužetai nestokoja paradoksalių situacijų, netikėtos, šokiruojančios įvykių baigties. Originalumo tekstams suteikia į epinį pasakojimą organiškai įpinti, personažų savastimi tapę liaudies pasakų, mitų, dainų, patarlių, maldų motyvai, netgi Lietuvos ypatingajame archyve saugomos partizanų tardymo bylos ištraukos. Skaitytojas neabejotinai patirs skaitymo malonumą“, – kalbėjo A. Genys.
Gausiai susirinkusius džiugino šauniųjų „Pandėlio balsiukų“ – moksleivių nuo antros iki devintos klasės – atliekamos dainos. Dainorėlių mokytoja ir vadovė Vilma Likienė, jau 40 metų Pandėlyje dirbanti muzikos mokytoja, neslėpė pasididžiavimo, kad jos auklėtiniai šiemet tapo nugalėtojais dviejuose sakralinės muzikos konkursuose: „Giesmių giesmelė“ ir „Garbė visagaliui“, o keturios mažiausios dainininkės – antrokės, šiemetiniame populiariosios muzikos festivalio „Pavasario fiesta“ yra trečios vietos laimėtojos.
Aušra Skaburskienė
Pandėlio miesto vyresn. bibliotekininkė
