Skaistė STAIGYTĖ
– Kada ir kokiomis aplinkybėmis išsikraustėte iš Lietuvos?
– Iš Lietuvos išsikrausčiau 2018 metais. Tuo metu man buvo 14 metų. Mano tėtis prieš tai jau kurį laiką dirbo Norvegijoje. Tuo metu man tai atrodė galimybė pakeisti aplinką. Tėčiui pranešiau savo norus, ir to mėnesio pabaigoje aš jau gyvenau Norvegijoje. Mama su broliu tada liko Lietuvoje. Vėliau ir ji atsikraustė į Norvegiją.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte Norvegijoje?
– Pirmi metai buvo sunkiausi. Bendraamžiai mokykloje jau buvo susibendravę, todėl buvo sunku kažkur įsiterpti, ypač nemokant kalbos. Pirmoji mano draugė buvo latvė, ji man aprodė naują mokyklą. Didžiausias sunkumas, ko gero, ir buvo kalba. Mokykloje norvegai nekalbėjo angliškai, su manimi bendravo norvegiškai. Tarp bendraklasių buvo ir daugiau nevietinių. Su viena mergina gerai susibendravome, ji man labai padėjo, kai kažko nesuprasdavau, kartu darydavome darbus mokyklai. Pamokos vyko norvegų kalba, tik man išversdavo į anglų kalbą. Su laiku pradėjau kalbą pamažu suprasti, ja kalbėti, mokykloje laikiau bandomąjį egzaminą, kalbėjimo įskaitą, rašiau rašinius, bet didžiausią progresą padariau tik po trejų metų, kai pradėjau studijuoti. Tuomet pasikeitė aplinkiniai žmonės, niekas nieko nepažinojo, nebuvo gėda bandyti kalbėti, tapo lengviau bendrauti. Kalbą mokytis buvo sunku, reikėjo gerai pavartyti liežuvį, bet su laiku išmokau.
– Ką nuveikei per šiuos gyvenimo kitoje šalyje metus?
– Per praėjusius šešerius metus Norvegijoje baigiau dešimt klasių, trejus metus studijavau, baigiau kosmetologijos mokslus, dvejus metus dirbu parduotuvėje, išsilaikiau vairuotojo pažymėjimą.
– Kuo skiriasi gyvenimas Norvegijoje ir Lietuvoje?
– Labai skiriasi kainos, bet skiriasi ir atlyginimai. Visada sakau, kad, gyvenant Norvegijoje, kainos ir atlyginimo santykis tampa beveik toks pat, kaip ir Lietuvoje. Taip pat skiriasi švietimo sistema. Norvegijoje privaloma baigti 10 klasių, po to tenka rinktis: arba profesiją, arba papildomus trejus metus, kad baigtum 13 klasių ir galėtum stoti į universitetą. Baigusi 10 klasių, aš pasirinkau ir baigiau kosmetologijos studijas, dabar galiu skirti dar papildomus metus mokslui, o po to stoti į universitetą. Lietuvoje mes turim 10 balų vertinimo sistemą, o Norvegijoje – 6 balų.
– Kuo skiriasi Lietuvos jaunuomenė nuo Norvegijos?
– Atrodo, kad tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, jaunuomenė turi nemažai laisvės. Manau, kad Norvegijoje jaunimas jos turi šiek tiek daugiau, kadangi skiriasi ir vaikų auklėjimas. Mano nuomone, ten jaunimui trūksta šiek tiek sudrausminimo, daug kas daro, ką nori, sulaukę pilnametystės daugelis mano, kad viskas dabar yra galima ir toleruotina.
Daugiau „Gimtajame…“
