Anot apklausos, 33 proc. respondentų nurodė žiūrintys piratinius filmus, serialus, televizijos laidas, taip pat vaizdo įrašus, 26 proc. – klausantys muzikos kūrinių.
Pažymėtina tai, kad tyrimo metu apie ketvirtadalis gyventojų teigė negalintys lengvai atskirti legalaus ir nelegalaus turinio šaltinių. Todėl realus nelegalių šaltinių vartojimo lygis, pasak ministerijos, gali būti didesnis.
Apklaustųjų teigimu, nelegalaus turinio vartojimą neretai lemia jo kaina ir didesnis prieinamumas neteisėtuose šaltiniuose.
Remiantis apklausa, gyventojus prieš renkantis nelegalų turinį labiausiai paskatintų susimąstyti galimos neigiamos pasekmės – rizika nutekinti asmens duomenis, pakenkti kompiuteriui, gauti baudą. Net ir nedidelės baudos didelę dalį žmonių paskatintų atsisakyti nelegalaus turinio (kad nepaskatintų jokia bauda, nurodė tik dešimtadalis respondentų).
Vertinant nelegalaus turinio vartojimo ir nuostatų kitimo prognozes, šiemet bendras piratavimo lygis Lietuvoje, lyginant su 2023 metais, yra šiek tiek žemesnis. Pasak ministerijos, tai sutampa su optimistiniu scenarijumi, pagal kurį vidutinio dydžio piratavimo indeksas turėtų mažėti, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui – augti.
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko bendrovės „KOG institutas“ ir „Norstat LT“.
