Rokiškėnai kreipėsi ir pirminės, ir antrinės pagalbos
Iš viso pernai Lietuvoje pirminė teisinė pagalba buvo suteikta 39 820 klausimų. Ja pasinaudojo ir 487 Rokiškio rajono gyventojai. Dažniausiai žmonės konsultuoti civilinės teisės ir civilinio proceso (137), šeimos teisės (172) srityse, mediacijos klausimais (86).
Per 2024 metus iš viso gauta 13 513 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą, iš jų šios pagalbos kreipėsi 222 Rokiškio gyventojai.
Dėl privalomosios mediacijos pernai gauti 8394 prašymai, tarp jų ir 93 rokiškėnų.
Galimybė konsultuotis nemokamai
Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybių pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose, taip pat 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas iš būdų ginčus spręsti taikiai, nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus.
„Pastaraisiais metais matomas teisinės pagalbos teikimo poreikio mažėjimas, t. y. gyventojai mažiau kreipiasi šios paslaugos, tačiau, kalbant apie baudžiamąsias bylas, tendencijos yra panašios. Kokios priežastys lemia gyventojų mažėjantį kreipimąsi? Manyčiau, dalis ginčų pasibaigia mediacijos metu ir nebelieka būtinybės kreiptis į teismą naudojantis nemokamomis advokato paslaugomis. Tuo tarpu baudžiamosiose bylose, žiūrint iš teisinės pagalbos teikimo perspektyvos, nusikalstamų veikų nemažėja“, – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė.
Antrinė pagalba
Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Prieš kreipiantis į tarnybą rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą. Pirminę teisinę pagalbą galima gauti gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Visiškai nemokamai
Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 536,20 Eur.
Tiesa, tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 proc. dalyvumo lygis, bei šių asmenų globėjai (rūpintojai) ir kitais įstatyme numatytais atvejais.
Lyg privatūs advokatai
Ne visais atvejais tarnyba suteikia asmenims antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą tam asmeniui. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės advokatas gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai.
Įsivertinti aspektus
Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šių išlaidų valstybė neapmoka. Todėl gyventojai turėtų įvertinti tokius aspektus ir esant ginčams pirmiausia išnaudoti kitas alternatyvas – mediacijos procedūrą, kuria taip pat galima pasinaudoti už valstybės lėšas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir GR inform.
