Seimas pradėjo svarstyti, ar rinkimuose leisti dalyvaut nuo šešiolikos metų. Ar pritariate, kad savivaldybių merus ir tarybos narius gali rinkti jau šešiolikmečiai?
Aš balsavau už.
Seimo valdyba pritarė aušriečių kelionei pas Orbaną į Vengriją. Kokia Jūsų pozicija?
Jei tai oficiali delegacija su valstybei naudingai tikslais, tada taip.
O kuo tas vizitas gali būti „naudingais tikslais“?
Grįš delegacija ir sužinosime, kuo bus ar nebus naudingas vizitas.
Vyriausybė kitais metais yra numačiusiu programą švietimui, naujiems pastatams? Jei taip, ar statant Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos naują pastatą į tos programos lėšas galės pretenduoti rokiškėnai? Gimtojo…“ žiniomis, jau ieškoma nauja vieta statyboms ir renkamasi tarp dviejų lokacijų – viena – netoli sporto arenos, kita – netoli naujosios automobilių plovyklos.
Kol kas ankstoka apie tai kalbėti. Buvome pas Aplinkos apsaugos ministrą. Dėl sklypo muzikos mokyklai Rokiškyje. To, kuriame yra meteorologinė stotelė. Iškėlimas komplikuotas. O dėl lėšų tai tik formuojant kitų metų biudžetą bus galima pasakyti, ar gausime dalį finansavimo.
Naujausia gyventojų apklausa labai nepalanki Vyriausybei ir Seimui. Šiomis institucijomis žmonės nepasitiki labiausia, nusivylimas valdančiaisiais – didžiulis. Gal galite įvardyti priežastis?
Tai nėra tik sausa statistika – tai mano kasdienė darbovietė ir pagrindinė įstatymų leidybos įstaiga, todėl matyti tokius vertinimus – ne kas. Manau, kad tokie žemi reitingai susidaro dėl kelių priežasčių. Pirma, Seimas ir Vyriausybė veikia kaip valstybės „žaibolaidžiai“: jie priima sprendimus dėl mokesčių ir kainų. Todėl žmonėms lengviausia juos kaltinti dėl visų gyvenimo sunkumų, net jei tikrosios priežastys yra pasaulinės. Antra, viešumoje dažniausiai matomi tik politiniai ginčai, skandalai ar aštrios replikos. Susidaro klaidingas įspūdis, kad čia vyksta tik „šou“, o ne realus darbas valstybės labui. Be to, žmonės natūraliai tikisi greitų pokyčių „čia ir dabar“. Tačiau įstatymų leidyba yra lėta ir sudėtinga, todėl kyla nusivylimas dėl vėluojančių rezultatų. Prie to prisideda ir patys politikai, kurie nuolatine aršia tarpusavio kritika griauna pačios įstaigos autoritetą. Dirbdamas viduje aš matau pastangas ir profesinę atsakomybę todėl manau, kad nėra taip blogai, kaip rodo reitingai.
Ir seimo pirmininkas, ir prezidentas žadėjo šioje sesijoje teikti įstatymo projektus dėl demografinės padėties gerinimo. Konkrečios informacijos tuo klausimu kol kas nėra. Kokie tai bus projektai? Kaip įmanoma tą padėtį pagerinti, pavyzdžiui, Rokiškio rajone? Ar apskritai įmanoma?
Šiuo metu Lietuvoje stebima itin nepalanki demografinė kaita: neskaitant imigracijos, mirtingumas gimstamumą viršija kelis kartus. Reaguojant į šią krizę pavasario seimo sesijoje prezidentūra, ministerijos bei seimo nariai teiks projektus, orientuotus į šeimų finansinio saugumą ir emigrantų grįžimą.
Pagrindinis dėmesys – dirbančių tėvų pajamų didinimui per mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už auginamus vaikus. Taip pat numatoma plėsti subsidijas jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, ypač regionuose. Planuose – keisti Darbo kodeksą taip užtikrinant lankstesnį atostogų bei darbo grafiką. Be to, rengiamas specialus priemonių paketas, skirtas emigrantų reintegracijai – nuo pagalbos integruojant vaikus į švietimo sistemą iki vienkartinių įsikūrimo išmokų.
Regionų savivaldybėse, pavyzdžiui, Rokiškio, demografinę padėtį galima gerinti derinant valstybės paramą su vietos iniciatyvomis: savivaldybė gali siūlyti tikslines išmokas, būsto nuomos kompensacijas trūkstamų profesijų atstovams (medikams, pedagogams, inžinieriams) ir užtikrinti kokybiškas paslaugas.
Svarbus klausimas pavasario sesijoje – Kapčiamiesčio poligonas. Ar įstatymas bus priimtas?
Iki kovo pabaigos Seimui bus pateiktas Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektas. Sutinku, būta komunikacijos su visuomene klaidų, iš jų mokomės. Taigi, ypatingas dėmesys – tiesioginiam dialogui su vietos bendruomene, ir rezultatas rodo sėkmingą valstybės ir gyventojų interesų sutarimą dėl turto išpirkimo sąlygų ir moralinių kompensacijų
Projekte numatyta, kad mokomojoje teritorijoje veikiantis verslas, ypač miško ruošos ir medienos apdirbimo įmonės, galės ir toliau vykdyti veiklą pagal suderintus grafikus. Taip pat užtikrinamos sąlygos turizmo paslaugų teikėjams bei galimybė vietos gyventojams ne pratybų metu naudotis miško gėrybėmis (grybauti ar uogauti). Tiesa, vis dar yra pavienių asmenų, dažniau šioje vietovėje net neturinčių nuosavybės, nepasitenkinimas. Bet palaikymas seime yra, ir įstatymas bus priimtas. Visuomenė, manau, šito laukia.
Tai kokio dydžio bus tos kompensacijos? Kiek planuojama mokėti už sodybą Kapčiamiestyje?
Pagal įstatymo projektą bus išperkama trylika sodybų, viena dalis sumokama pagal nepriklausomų vertintojų nustatytą kainą, kita – po 50 tūkstančių eurų kaip moralinė kompensacija.
Kokia Jūsų nuomonė apie savivaldybių įmonėse naikinamas nepriklausomas valdybas?
Akcinėse bendrovėse (AB) nuo seno buvo numatyta valdybų struktūra. Savivaldybėms priklausančiose įmonėse anksčiau jas sudarydavo akcininkas – savivaldybė, deleguodama savo atstovus. Prieš kelerius metus pakeitus įstatymą, nustatyta, kad pusė valstybės ar savivaldybių įmonių valdybų narių privalo būti nepriklausomi asmenys. Nors ši idėja teoriškai įdomi ir didelėse bendrovėse veikia neblogai, bet praktikoje, man dirbant Rokiškio vicemeru, teko įsitikinti, kad savivaldybių lygmeniu šis principas ne visada nepasiteisina.
Pagrindinė problema – neproporcingi kaštai. Pavyzdžiui, jei „Rokiškio komunalininkas“ per metus uždirbdavo 100–200 tūkst. eurų grynojo pelno (buvo laikotarpių, kai dirbdavo ir nuostolingai), valdybos išlaikymui įstatymų numatyta tvarka kasmet tekdavo skirti apie 60 tūkst. eurų. Nepaisant šių išlaidų, rimto finansinio proveržio valdybos nepasiekė.
Be to, visos Lietuvos mastu išryškėjo problema, kad į valdybas neretai patekdavo asmenys, susiję su didesnėmis, panašias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tai sudarydavo sąlygas informacijos nutekėjimui prieš konkursus. Asmeninė patirtis rodo, kad tokio kalibro bendrovėse apmokamų valdybų formavimas rimtesnės naudos nedavė, todėl mūsų rajone jų buvo atsisakyta – tiek UAB „Rokiškio komunalininke“, tiek AB „Rokiškio autobusų parkas“.
Pastaraisiais metais visuomenėje daug diskusijų sukėlė Seimo narių ir savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimas kanceliarinėmis lėšomis taip vadinami čekiukų skandalai, kai įtariama, kad lėšos naudojamos ne pagal paskirtį. Politikai bando teisintis dėl savo veiksmų, tačiau ar nereikėtų griežtesnės atsakomybės, ko reikalauja visuomenė? O gal Seimas vėl bandys apsaugoti politikus ir švelnins atsakomybę? Kaip balsuosite kai bus toks klausimas?
Dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo specialiosios tarnybos atliko išsamius patikrinimus visoje Lietuvoje, tarp jų ir Rokiškyje. Savivaldybėse nustatyti pažeidimai, jei neklystu, svyruoja nuo keliasdešimties eurų iki beveik 30 tūkstančių eurų. Šiuos nusižengimus, manau, galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: dokumentų klastojimą (svetimų kvitų pateikimą) bei neteisėtą praturtėjimą (nepagrįstai panaudotas lėšas).
Nors nemaža dalis lėšų jau sugrąžinta į biudžetus, neteisėtus veiksmus atlikę asmenys privalo sulaukti atsakomybės. Seime buvo siekiama, kad bausmės būtų adekvačios nusižengimo mastui, sugraduotos. Papildomų įstatymo pataisų šiuo klausimu nebeplanuojama. Mano įsitikinimu, greta finansinių sankcijų, griežčiausia bausmė politikui yra draudimas tam tikrą laikotarpį dalyvauti rinkimuose. Visgi išlieka viena esminė problema, kurios nepavyksta išspręsti net diskutuojant su Konstitucinio ar Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Nors pažeidimai visoje Lietuvoje dažnai labai panašūs, teismų sprendimai kardinaliai skiriasi: vieniems taikoma baudžiamoji, kitiems tik civilinė atsakomybė. Mano nuomone, akivaizdžiai trūksta sisteminio teismų požiūrio ir vieningos teismų praktikos.
Visus atsakymus skaitykite „Gimtajame…“
