Rajono medžiotojai ir Rokiškio miškų urėdijos miškininkai šiomis dienomis tapo pėdsekiais. Jie įpareigoti suskaičiuoti, kiek medžioklės plotams priskirtose teritorijose gyvena šernų. Tokia pėdsekystės užduotis – ne naujiena: patirties miškininkai ir medžiokliai įgavo pernai ir ankstesniais metais skaičiuodami pagal pėdsakus vilkus.
„Gimtasis…“ ketvirtadienį rašė, jog Aplinkos ministerijos pavedimu šernus suskaičiuoti privalu nuo vasario 15 d. iki vasario 29 d. Viena pirmųjų rajone šernus savo profesionalios medžioklės plotuose suskaičiavo Rokiškio miškų urėdija. Pagal prie šėryklų aptiktus žvėrių pėdsakus ir miško gyventojų „vizitus“ fiksuojančias priemones čia gyvena nuo 14 iki 18 šernų. Tai kelis kartus mažiau nei buvo prieš metus, kol Lietuvoje dar nesiautėjo kiaulių afrikinis maras. Dėl pavojingos ligos užkrato, kurio pagrindinis platintojas – šernas, dygliuotieji miško gyventojai pateko į didelę žmogaus nemalonę: medžiotojams nurodyta šernus masiškai medžioti, kad jų populiacija liktų minimali ir taip būtų suvaldytas maro plitimas.
Remiantis apskaitos rezultatais, kurie paaiškės vasario pabaigoje, bus nustatytos tolesnės priemonės šių gyvūnų populiacijai reguliuoti ir priimti sprendimai, kaip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.
Aldona Minkevičienė
