Visiems patapus dronų specialistais, atsitokėjau, kad pats nieko šiuo klausimu nepasakiau. Ir dar nepasipiktinau mūsų oro erdvės apsauga, nepasibaisėjau valdžios reakcija. Na, ir nesulauksit.
O jūs bandėt naktį užmušti įkyriai palei ausį zyziantį uodą? Dažniausiai tik išsibudini ir susinervini. Gudresni palenda su visa galva po antklode, nors tai negarantuoja ramybės. Uodas vis tiek ras kokį plyšelį arba iš po antklodės kyšančią koją. Yra dar visokios žvakės ir purškalai, net kažkokias vibracijas skleidžiantys aparatai, baidantys uodus. Betgi rask bent vieną tų kraujasiurbių neįgeltą. Nerasi.
Arba, pavyzdžiui, musės. Kiek žmonės vargsta su jomis vasarą. Lipnius musgaudžius kabina, mušekliais pliaukši arba laikraščiais, bet musės vis tiek įsigudrina prasmukti net per tankiausiais tinklais užtiestus langus ar orlaides. Kokiu būdu – jokie britų mokslininkai dar nenustatė. Mano vaikystės laikais buvo toks purškalas dichlofosu vadinamas, kuriuo išpurškus namus ir po to gerai pravėdinus galima buvo kokį pusdienį ramiau pagyventi. Ne taip, kad visai be musių, bet ramiau. Paskui nelabai sąmoningi piliečiai tą dichlofosą pradėjo purkšti į alų, kad stipriau į galvą trenktų, o dabar nė nežinau, ar šita buitinė chemija dar kur nors naudojama.
Su karkvabaliais, kurių trumpas laikas jau prasidėjo, dar paprasčiau. Nes jie didesni už muses ar uodus. Juos paprasčiau išprašydinti iš namų. O ir patys nelabai linkę namuose užsibūti – tokie laisvo oro ir erdvės mėgėjai. Panašiai kaip dronai, bet labiau tokie nepavojingi, skirti fotografavimui ar filmavimui. Nerūpestingo operatoriaus valdomi gali trenktis kam nors į kaktą ar įsivelti į šukuoseną, bet tai nutinka labai retai..
Kodėl aš čia taip? Ogi vienas karinis dronas tyčia ar netyčia pažeidęs Lietuvos sienas, pagal apimtis panašus į uodą kambaryje, gal net dar mažesnis. Taip, tai yra nemalonumas, netgi pavojus, nes nežinia, kokius sprogmenis neša ir kur nukris. O skrenda ir krinta pas visus kaimynus – ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje, ir Estijoje, ir Latvijoje. Pastarojoje nukritęs netgi vyriausybę išsprogdino. Na, mūsiškė vyriausybė – vos ne stabilumo garantas. Kol pati ko nors neprisidirbs, nei sprogs, nei išsiskirstys. Net ir rimtesnis prisidirbimas dar nieko negarantuoja. Ką jau ten koks atsitiktinis dronas, miške ar ežere nukritęs.
Štai rumunų lėktuvas, pakilęs iš Šiaulių (Zoknių) oro uosto, numušė droną virš Estijos. Pirmą kartą ir pirmu šūviu (raketa). Ta raketa greičiausiai kainavo daugiau negu dronas. Taip sėkmingai veikti, kaip pripažino kariškiai, padėjo geros oro sąlygos. Suprask, jei oras būtų buvęs prastesnis, galėjo prireikti ir kelių raketų, o gal ir jos nebūtų padėję. Tas dronas galėjo dar prieš pasirodant lėktuvui dingti iš radarų ekranų. Ir iki tol jau ne vienas „paukštukas“ virš Estijos buvo pastebėtas. Ir ką? Ir nieko.
Tą pačią dieną neatpažintas skraidantis aparatas buvo pastebėtas ir virš Latvijos, bet ėmė ir dingo. Tie patys Zokniuose dislokuoti Rumunijos KOP lėktuvai buvo pakilę, bet jis nebuvo numuštas, nes „nebuvo tinkamo vizualinio identifikavimo“. Incidentas tiriamas, bet latvių kariškiai sako, kad apskritai neaišku, ar šis skraidantis objektas gali būti vadinamas dronu. Bet gyventojams į telefonus buvo išsiųsti perspėjimai apie pavojų.
Visos valstybės turi stebėjimo, perėmimo ir kitokias gynybos sistemas, bet naudoti jas prieš dronus ar, juolab, kokius nors meteorologinius zondus, nelabai apsimoka. Tad stebima, budima, bet ekstremalesnių priemonių dažniausiai nesiimama. Ar kas nors dėl to kaltas? Ar pastebėjus prie valstybės sienų besiartinantį įtartiną skraidantį aparatą reiktų visus gyventojus paraginti slėptis? Baikit, nemanau, kaip sakoma.
Tad triukšmas dėl kiekvieno drono, nors ir suprantamas, yra tik triukšmas. Ir toks nelabai ką reiškiantis. Ginčai dėl to, kiek ir kokios informacijos turėtų gauti gyventojai, dažniausiai yra apie nieką. Jau ir taip perteklinės informacijos visokiose žiniasklaidos priemonėse yra tiek ir tiek. O panašiomis sąlygomis ir panašiame informaciniame lauke paniką sukelti labai lengva. Taip, visuomenė turi teisę žinoti, bet…
P. S. Kaip tik rašant šį tekstą paskelbtas pavojus Vilniaus apskrityje ir net visai netoli – Zarasų, Utenos, Ignalinos rajonuose. Tai privertė susimąstyti.
Gal pasirodys, kad parašiau pernelyg nerimtai ir lengvabūdiškai. Nebūkite tokie. Jei skelbiamas pavojus ir liepiama eiti į priedangas, jokiu būdu nepulkite dairytis į dangų atsistoję vidury gatvės. Klausykite rekomendacijų ir įspėjimų. Gražios karo pradžios istorijos apie dronus, numuštus močiučių stiklainiais su raugintais agurkais, maža turi bendro su realybe. Net tas vienintelis dronas būtent jums gali kelti rimtą pavojų.
