Su Valančiaus kodu
2026-ųjų „Duokiškio baladės“ paženklintos vyskupo Motiejaus Valančiaus kodu. Lietuvos Respublikos Seimas jam skyrė šiuos metus. Tad neatsitiktinai Duokiškio Šv. Onos parapijos klebonas Egidijus Vijeikis susirinkusiesiems papasakojo apie vieną ryškiausių XIX a. Lietuvos dvasinių ir kultūrinių asmenybių – vyskupą Motiejų Valančių, ne tik Žemaičių, bet ir visos tautos švietėją, jautrų vaikų rašytoją, blaivybės sąjūdžio pradininką, daug prisidėjusį prie lietuvių kalbos, tikėjimo ir tautinės savimonės išsaugojimo. Carinės priespaudos metais vyskupas rūpinosi parapinių mokyklų steigimu, skatino žmones šviestis, organizavo lietuviškų knygų leidybą ir platinimą, o savo veikla įkvėpė ištisas kartas saugoti tikėjimą ir tautinę tapatybę. Pasak klebono, Valančiaus gyvenimas ir darbai iki šiol primena, kad dvasios stiprybė, atsakomybė už savo kraštą ir pagarba žmogui yra vertybės, neprarandančios reikšmės.
Įriedėjo Jorio rateliai
O tada į bažnyčią įriedėjo Jorio rateliai – traukiami basakojo berniuko, stumiami dviejų mergaičių. Motiniškai glėbdama vaikus, atlydėjo juos Daiva Mickūnienė – buvusi pedagogė, iki šiol išlikusi nuoširdi visuomenininkė ir ypatingos duonos kepėja. Rateliais buvo atvežta duona, kurios receptas saugomas jau šimtą metų. Tad pašventintas buvo ne tik kasdienis kepalas, bet ir pagarba lietuviškos duonos tradicijoms, jų saugotojoms, iš kartos į kartą perduodamai išminčiai. Visi iš bažnyčios ir išėjo paskui ratelius ir duoną – į šventės laukiantį parką. Tiesa, prie bažnyčios durų „Duokiškio baladžių“ dalyviai ir svečiai buvo pavaišinti riekele – tokia skania, kad ne vienas klausė, ar bus tokios duonos galima įsigyti šventinėje mugėje. O ši jau šurmuliavo: „Ūžia amatininkai, ūkininkai, bitininkai, gaspadinės ir šeimininkės! O geras gaspadorius visada ras ką pirkti, parduoti, mainyti ar iškišti…“ – taip šį šurmulį apibūdino G. Dagienė ir į sceną pakvietė vienintelę šventės Oną – paveldo titulu įvertinto alaus virėją iš Jūžintų Onutę Giriūnienę. Renginio vedėja Lina Matiukaitė jos klausė, iš kur tas jaunatviškas judrumas. „Jaunystėje šokau, dainavau, alų gaminau“, – prajuokino visus Onutė.
Pakvietė tylos minutei
Dvasiškai turtingo gyvenimo, pačių sukurto ir gegutės iškukuoto linkėjo nuo scenos Alvidas Žukauskas. O D. Mickūnienė kalbėjo: „Kitame krante, ant balto vėlių suolelio, susėdo baladžių vakaro herojai ir kūrėjai: pulkelis kaimo varduvininkių Onų, duonos kepėjų, audėjų, mokytojų, kaimo dainininkų, giedorių – dorų ir širdingų mūsų kaimo aukštaičių… Šalia jų – šventės globėjas aktorius Ferdinandas Jakšys, bardas Algis Svidinskas. Aplenkęs laiką kitame krante prisėdo Rokiškio krašto garbės pilietis Algis Narutis, ne kartą ištiesęs pagalbos ranką baladžių vakaro rengėjams… Didelis menas – gražiai ir prasmingai nugyventi žmogui skirtus metus. Dar didesnis – pasilikti… išeinant. Jų darbai, poelgiai ir žodžiai liko mūsų atmintyje…“
„Kad tų aukštų dungų, žalių žolų vis matyčia, kad aprėpt akym galėč gimtinį visų. Kur tas tėva klaimas, kur to mūsų gryčia, upė kur gimtoji, par laukus nutįsus. Kad pagaut galėčia ežerėlia bangų, rūpestį un veidą, sopį un širdes. Atminčiai indėčia, kas teip dūšiai brungu, nars tas akys šypsas – ašaras redes…“ – skaitė G. Dagienė ir pakvietė visus tylos minutei.
Žmonių susitikimai
Šventės rengėjas – Duokiškio kaimo bendruomenė. Žolynais šventės erdvę išpuošė duokiškietė Danguolė Žvirblienė, beje, nuolat dabinanti ir bažnyčią. Ne viena moteris džiaugėsi tautodailininkės obelietės, iš Duokiškio kilusios kūrėjos Jolantos Kareniauskienės, puokštelėmis, dailiai surištomis iš lino, jonažolių ir pelėdos duonos. Praalkę šventės dalyviai vaišinosi Aukštakalnių bendruomenės šeimininkių koše. O renginio vedėja L. Matiukaitė ragino: „Kviečiu drauge išgyventi dvasiškai turtingą vakarą – poezijos, prozos, muzikos ir žmonių susitikimus…“ Koncertavo „Vanilinis dangus“ ir choras, vadovaujamas Virgilijaus Valuntonio. Visus žavėjo saksofonistas Dovydas Valuntonis. Šiltais plojimais žiūrovai pasitiko ir palydėjo Reiną Čeikauskaitę, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos neformaliojo švietimo skyriaus dainavimo studijos mokinę.
Kūrybinės parodos
Vizitinė „Duokiškio baladžių“ vakaro kortelė – kūrybos darbų parodos. Bendruomenės namuose laukė Verksnionių ir Kalvių bibliotekininkės Gražinos Matukienės senovinių leidinių paroda „Žodžio kelionė 1904–1948“, Dariaus Baltakio fotodrobės „Aš tave matau“, Gražinos Degutytės-Pitrėnienės fotografijų paroda „Aš iš tas Aukštaitijas žemes“. Beje, pastarųjų darbų ir septynių knygų autorė žavėjo savo tarmiškais eilėraščiais. Miela ją matyti, gražu klausytis.
Dosniausi rėmėjai
Šventės dalyvius sveikino Kamajų seniūnijos seniūnė Lina Zolubienė, vicemeras Antanas Taparauskas, Seimo narys Tadas Barauskas. O duokiškėnai už visus tradicinės šventės gyvavimo metus dėkojo seniūnijai, kultūros darbuotojams, viešosios įstaigos „Jautri širdis“ žmonėms, Aukštakalnių, Kalvių, Kamajų, Jūžintų, Vilučių bendruomenėms. Dėkota ir šventės rėmėjams – Rokiškio rajono savivaldybei, UAB „Rokvėja“, AB „Rokiškio sūris“, UAB „Rokiškio mėsinė“.
Lėšas projekto „Duokiškio baladės“ įgyvendinimui skyrė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Rita BRIEDIENĖ
