Pasibaigus rugpjūčio 21-22 d. stichinės audros padarinių likvidavimo pagrindiniams darbams rajono meras Ramūnas Godeliauskas sukvietė visų suinteresuotų institucijų asmenis bendram pokalbiui apie stichijos pamokas bei ateities uždavinius rengiantis panašioms nelaimėms. Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos atstovai, ESO paslaugų tarnybos vadovė Agnė Domarkienė bei Strateginio verslo sprendimų vadybininkė Laura Jokštė, „Rokiškio komunalininko“, „Rokiškio vandenų“ vadovai, ugniagesiai gelbėtojai, rajono seniūnijų seniūnai.
Ramūnas Godeliauskas visų pirma padėkojo už bendradarbiavimą visoms atsakingoms tarnyboms ir asmeniškai Laurai Jokštei už operatyvią ir išsamią informaciją viso stichijos padarinių likvidavimo metu.
Agnė Domarkienė pristatė išsamią informaciją ir apie stichinę audrą, ir apie jos likvidavimą, ir apie numatomas priemones ateičiai.
Pasirodo, jog net meteorologų duomenys nežadėjo tokios smarkios audros, net apie du kartus stipresnės už prieš pora metų siautusią „Kristi“ – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba likviduoti audros padarinių šiemet buvo kviečiama daugiau kaip 2500 kartų (2024 m. – 1400 kartų), likvidavimo darbų reikėjo apie 11000 vietų (2024 m. – kiek daugiau negu 6000), atjungtų nuo tinklo klientų piko metu šiemet buvo 268000 (2024 m. – 160000). Tarp atjungtųjų Panevėžio apskrityje daugiau kaip trečdalis (10 000 iš 26 000) buvo mūsų rajone.
Audros padaryti nuostoliai pareikalavo gausių ESO darbuotojų pajėgų – jei kasdien gedimus šalina 56 remontininkų brigados (112 darbuotojų), tai audros padaliniams likviduoti pasitelkta 400 brigadų (1000 darbuotojų). Dispečerių skaičius intensyviausių darbų metu išaugo nuo 24 iki 45, papildomai pasitelkta dar 60 koordinatorių. Skambučių centro darbuotojų padaugėjo nuo 40 iki 168.
Agnė Domarkienė išsamiau paaiškino ir kompensacijų, jei elektros nebuvo ilgiau negu 72 val. tvarką. Yra trys kompensacijų tipai. Pirmoji mokama ir privatiems ir verslo klientams, o kompensacijos dydis priklauso nuo to, kiek laiko klientas neturėjo elektros. Ji skaičiuojama nuo sumos, kurią klientas sumoka per metus ir sudaro 30 proc. metinės elektros tiekimo paslaugos mokesčių, o už kiekvieną valandą virš 72 valandų dar pridedama 0,7 procento. Šiuo atveju klientams nieko skaičiuoti nereikia – ESO skaičiuoja ir patys informuos visus klientus apie jiems priklausančias kompensacijas elektroniniu paštu arba ESO savitarnoje iki spalio 15 d. Antroji kompensacija mokama, kai klientas nurodo patyręs žalą dėl ESO veiksmų arba elektros tiekimo sutrikimo (pavyzdžiui sugedo koks nors prietaisas). Jos atlyginimui nėra taikomas 72 valandų elektros energijos neatstatymo terminas, o norint ją gauti reikia pateikti prašymą el. paštu info@eso.lt arba telefonu +370 660 01852. Trečioji kompensacija – supaprastintas būdas apmokėti tiesioginius nuostolius (sugedęs maistas, apgyvendinimas, generatoriaus nuoma ar įsigijimas, kuras) privatiems klientams. Šiuo atveju prašymą turi pateikti objekto savininkas ir kartu pridėti nuostolius pagrindžiančius dokumentus ar kitus įrodymus – kvitus, nuotraukas ar pan. Šie nuostoliai kompensuojami iki 660 eurų (jei elektros nebuvo 14 ir daugiau dienų), 440 eurų (iki 13 dienų) arba 220 eurų (iki 6 dienų).
Gyventojai jau dabar aktyviai kreipiasi dėl kompensacijų. Jau sulaukta daugiau kaip 8000 prašymų, o pirmosios kompensacijos jau išmokėtos.
Norint ateityje išvengti panašių elektros tiekimo sutrikimų ar sumažinti jų daromus nuostolius ESO planuoja spartinti elektros linijų kabeliavimą miškingose teritorijose, didinti avarijų šalinimo brigadų kiekį, sukurti decentralizuotą generatorių rezervą. Taip pat reikėtų supaprastinti pavojingų medžių šalinimo procedūras, kurios dabar neretai užtrunka. ESO paslaugų tarnybos vadovė sako, jog visi šie darbai tiesiog būtini, nes tokios stichinės audros tikrai gali kartotis, o jų padariniai gali būti ir dar skaudesni, tad jiems būtina pasirengti.
Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Remigijus Sunklodas sakė, kad darbo ugniagesiams šalinant audros padarinius buvo nemažai – per dvi dienas sulaukta apie 70 iškvietimų. Daugiausiai darbo turėjo Jūžintų ir Laibgalių ugniagesių komandos. Didžiausia problema visgi buvo ne išvirtę medžiai, o nepasiteisinęs skaitmeninis ryšys, kuris sutriko dėl elektros ir mobilaus ryšio gedimų. Tarnybos viršininkui teko net pačiam važiuoti į komandas kaimuose, kad galėtų perduoti Bendrojo pagalbos centro nurodymus. Netrukus, kai tik jis bus išbandytas, planuojama grįžti prie rezervinio analoginio radijo ryšio, kurio neseniai buvo atsisakyta. Žinoma, dar patikimesnis būtų prisijungimas prie STARLINK sistemos, kuri sėkmingai naudojama Ukrainoje net karo metu, bet tai jau ateities klausimas. R. Sunklodas džiaugėsi ir tuo, kad BPC leido ugniagesiams vietoje veikti patiems ir patiems priiminėti sprendimus, kas paspartino darbus.
UAB „Rokiškio komunalininkas“ l. e. direktoriaus pareigas Vidmantas Karpavičius papasakojo, jog jau šeštadienio vakarą, dar tebesitęsiant audrai, buvo skubiai sudaryta darbuotojų grupė, kuri sekmadienio rytą išėjo į darbą ir pradėjo šalinti išvirtusius medžius. Miesto tvarkymo darbai užtruko dvi savaites, prisidėjo ir kitos įmonės. V. Karpavičius sakė, jog „Rokiškio komunalininkas“ turi kvalifikuotų elektrikų, kurie ateityje, esant reikalui, galėtų prisidėti prie elektros energijos tinklo atstatymo darbų, bent jau žemos įtampos linijose, nes dabar pačiame mieste daug darbo neturėjo.
UAB „Rokiškio vandenys“ direktorius Leonas Butėnas sakė, jog jų įmonė labai priklausoma nuo elektros tiekimo, todėl pirmą dieną po audros, sekmadienį, neveikė vandens tiekimas net iš 30 vandenviečių, daugiausia kaimiškose vietovėse, nes Rokiškio gyventojai vandens tiekimo sutrikimų praktiškai nepajuto. Pajungus įmonės turimus, savivaldybės suteiktus bei iš ESO gautus generatorius pamažu pavyko vandens tiekimą atstatyti visur. Kai kur padėjo ir gyventojų iniciatyva bei pagalba. Ateityje planuojama generatorių problemą spręsti juos įsigyjant.
Savo patirtimis ir mintimis pasidalino ir rajono seniūnai, kuriems taip pat teko nemenka našta organizuojant stichinės audros padarinių šalinimo darbus. Taip pat teko pasirūpinti socialiai pažeidžiamiausiomis šeimomis, kurių sąrašų iki šiol net neturėjo. Pandėlio seniūnijos, kurioje visi audros padariniai baigti šalinti vienoje paskutiniųjų, seniūnas Algirdas Kulys pastebėjo ne visada tikslią komunikaciją – ne taip ir lengva buvo ką nors atsakyti kaimo gyventojams, gavusiems ESO pranešimus apie elektros tiekimo atstatymą, kai pusė kaimo jos tikrai neturi.
Pasibaigus bendram pokalbiui „Gimtasis Rokiškis“ uždavė kelis klausimus ESO paslaugų tarnybos vadovei Agnei Domarkienei.
Ar neplanuojama keisti avarijų likvidavimo algoritmų? Šiandien girdėjome, kaip pasiteisino leidimas patiems priimti sprendimus ugniagesiams, o su ESO brigadomis buvo ir taip, kad jos negalėjo iškarto šalinti akivaizdžių gedimų, nes jie nebuvo registruoti. Kodėl taip nutinka?
Vienas klausimas yra prioritetų valdymas, o kitas darbų algoritmas. Jo logika, manau, išliks. Mes žiūrime, kur dirbti pirmiausia tam, kad atkurtume elektros energiją didžiausiam kiekiui vartotojų. Tai viena logika. Antra logika – iš principo žiūrime į kritinę infrastruktūrą: ir telekomunikacijų, ir vandenvalos, taip pat ligonines, senelių namus, gyvulių ūkius, taip pat labiau pažeidžiamus gyventojus, kuriems suteikiame generatorius. Prijungimo logika, kur pirmiausiai dirbti, turi būti. Dienos pradžioje suplanuojami darbai ir galvojame, kaip dar geriau vykdyti planavimą, kad galėtume numatyti, kada kiekvienam gyventojui bus atstatytas elektros tiekimas, kad visi turėtume didesnį aiškumą.
Kitas klausimas apie darbų operatyvinį valdymą. Jis vyksta iš dispečerinės. Tam, kad būtų koordinavimas. Ar kalima kažkaip koordinuoti geriau – klausimas turbūt atviras. Ir čia diskutavome apie sudėtingą situaciją, kai viena gatvės pusė turi elektrą, o kita ne. Efektyviai planuoti, kad viskas būtų pašalinta kartu, ne visada lengvas uždavinys.
Kitas dalykas, kad optimizuojant didesnes įmones viskas buvo labai centralizuota ir neliko jų padalinių rajonuose. Ar tai netrukdo sklandesnei veiklai, ypač tokiose nestandartinėse situacijose? Ar neplanuojama tokių padalinių atgaivinti?
Mes turime regioninius padalinius, regionų vadovus, regionines komandas kiekvienoje apskrityje. Jos atitinkamai reaguoja. Pirmiausia toje zonoje, kuri jiems priklauso. Paskui, jeigu savo zonoje jau apsidirbo darbus ir atstatė elektros energijos tiekimą, juda į tas vietas, kur vis dar tinklas neatstatytas iki galo. Kaip šiandien minėjome: Klaipėdos regionas pirmi susitvarkė, bet tai nereiškia, kad jie po to dvi savaites nieko neveikia. Jų brigados tikrai važiavo į kitus regionus ir su nakvynėmis, apsigyvendavo kitose zonose, kur padėtis buvo daug sudėtingesnė. Regioniškumas pas mus yra. Nėra taip, kad žmonės dirba tik Vilniuje, o jau iš jo važiuoja link Klaipėdos, link Rokiškio ir visur kitur. Tiesiog Lietuva skirtingai būna paveikta įvairių audrų metu. Atitinkamas būna ir tas judėjimas.
Mes pradėjome šiemet ir tęsime kitais metais mobilų arba regioninį aptarnavimą, kai mūsų kolegės važiuoja per Lietuvą – 50 vizitų per metus – ir kviečiame gyventojus ateiti ir konsultuojame gyvai. Suprantame, kad ne viską galima atlikti nuotoliu, nors didžiąja dalimi taip. Be to, žmonės ne visada nori arba gali, ne visada patogiai jaučiasi visus atsakymus gaudami skaitmeninėmis priemonėmis. Būtent dėl to norime turėti galimybę žmonėms ateiti gyvai pakalbėti, išspręsti savo problemas susijusias su elektros energija bei kitais klausimais. Manau, žmonėms reikia žmonių. Iš kitos pusės, žiūrime, kaip efektyviai dirbti.
Ačiū už pokalbį.
