DI gerins ugdymo kokybę
„Dirbtinis intelektas (DI) ugdymo kokybę gerins tik tada, kai padės mokytojui geriau pasirengti pamokai, pritaikyti užduotis skirtingų gebėjimų mokiniams ir daugiau laiko skirti gyvam darbui klasėje“, – akcentuoja dirbtinio intelekto sprendimų ekspertas dr. Linas Eriksonas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengtoje konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“. Nuo rugsėjo dr. L. Eriksonas pradėjo eiti Ministro Pirmininko patarėjo dirbtinio intelekto klausimais pareigas. „DI naudą mokykloje geriausia vertinti pagal labai paprastą kriterijų: ar jis grąžina mokytojui laiko ir priartina jį prie mokinio. Jeigu taip – tai ugdymo kokybės įrankis. Jeigu ne – tik dar viena technologija, kuriai reikės papildomo dėmesio, taisyklių ir priežiūros“, – sakė ekspertas.
Papildomo finansavimo nereikia
Pasak dr. L. Eriksono, DI ugdymo procese galima taikyti nelaukiant naujos įrangos ar papildomo finansavimo. Reikia ne tiek pirkti, kiek susitarti, mokytis darbo metu ir dalytis patirtimi. Mokytojai DI nebijo: 39 proc. pedagogų jau yra naudoję dirbtinį intelektą mokydami mokinius, ir tai daugiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis. EBPO – tarptautinė organizacija, vienijanti valstybes, kurios bendradarbiauja ekonomikos, švietimo ir kitose srityse. Tie mokytojai, kurie DI dar nenaudoja, dažniausiai nurodo ne priešiškumą, o žinių ir įgūdžių stoką. „Tai gera naujiena mokyklų vadovams: mokytojų nereikia įtikinėti, kad DI gali būti naudingas. Jiems reikia laiko išbandyti, galimybės pasitarti su kolegomis ir aiškios mokyklos tvarkos: kada DI naudoti galima, o kada nereikėtų, kaip apie tai informuoti mokinius ir tėvus, kas atsako už galutinį rezultatą“, – sakė DI sprendimų ekspertas.
ŠMSM nuotr.
Kodėl DI kartais kenkia?
Vienas svarbiausių perspėjimų mokykloms – DI gali pagerinti atliktą darbą, bet nebūtinai pagerina mokymąsi. Kaip parodė reprezentatyvus tarptautinis tyrimas, DI naudoję mokiniai namų darbus atlikdavo greičiau ir gaudavo geresnius įvertinimus, tačiau vėliau kontrolinius klasėje rašė prasčiau.
„Svarbiausia išvada mokytojams: pavojingas ne pats DI, o tokia užduotis, kuri leidžia mokiniui perleisti darbą įrankiui. Jei mokinys gauna parengtą atsakymą ir jo nebeapmąsto, dingsta pastanga, o kartu ir mokymasis. Todėl klausimą „Ar leisti naudoti DI?“ verta keisti kitu: „Kaip suformuluoti užduotį, kad DI padėtų mokytis, o ne atliktų darbą už mokinį?“ – kalbėjo dr. L. Eriksonas.
Pasak eksperto, mūsų mokytojai moka mokyti, jie puikiai įvaldę didaktiką ir įvairius mokymo principus: 94 proc. Lietuvos mokytojų sako mokantys taikyti įvairius mokymo metodus (EBPO šalių vidurkis – 84 proc.), 97 proc. geba pateikti alternatyvų paaiškinimą. Bet tik 61 proc. sutinka, kad jiems dažnai ar visada pavyksta pasirūpinti mokinių socialinėmis ir emocinėmis problemomis (EBPO – 84 proc.), ir tik 63 proc. teigia žinantys, kaip jų mokiniai jaučiasi (EBPO – 80 proc.). „Tai vieni didžiausių atotrūkių, ir jie ne apie mokymą, o apie priėjimą prie mokinio. Mokytojas moka mokyti. Jis tiesiog nespėja pasiekti kiekvieno, juo labiau kad daugėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų“, – sakė ekspertas.
Kur DI nukreipti pirmiausia?
Paklausti, kur mato didžiausią DI naudą švietime, mokytojai dažniausiai nurodo dvi sritis: mokymosi medžiagos pritaikymą skirtingiems gebėjimams – 54,1 proc. (EBPO šalių vidurkis – 51,7 proc.) ir pagalbą specifinių poreikių turintiems mokiniams – 53,2 proc. (kaip ir EBPO šalyse).
Dr. Linas Eriksonas pateikė keletą pavyzdžių, kaip mokyklos naudoja DI. Pavyzdžiui, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija kartu su universitetais kuria DI pokalbių robotą įtraukiajam ugdymui. Jis skirtas ne mokyti vietoj mokytojo, o padėti pastebėti mokinį, kuriam reikia kitokio žinių įsisavinimo tempo.
Įkvepiantis Pandėlio pavyzdys
L. Eriksono teigimu, nedidelės Rokiškio rajono Pandėlio gimnazijos pavyzdys yra įkvepiantis. Jis paminėjo mokyklos rajoninį renginį „Smart and Safe: dirbtinio intelekto įrankiai tavo projektams“, surengtą gegužės mėnesį. Gimnazija tapo vieta, į kurią suvažiavo rajono švietimo įstaigos sužinoti ir pasidalyti patirtimi, kaip įveiklinti DI įrankius. DI srityje regionai nesiveja didžiųjų miestų – jie rodo kelią. Dirbtiniam intelektui nereikia nei naujo pastato, nei kelionės į sostinę. Reikia mokytojo, kuris pabandė, ir vadovo, kuris pritarė“, – apibendrino ekspertas.
DI atsakymas
„Ko reikėjo, kad toks renginys kaip „Smart and Safe“ įvyktų Pandėlyje?“ – paklausėme dirbtinio intelekto. DI pateikė du atsakymus. Jie akivaizdūs, paprasti, bet vis tiek kelia nuostabą, kad tai ne žmogaus išmąstyta, o sistemos, apdorojančios ir apibendrinančios labai daug informacijos, pateiktos išvados. Pirma, ką išskyrė DI: mokytoja metodininkė Larisa Tichonova yra susijusi su „Smart and Safe“ organizavimu. Jos ankstesnė veikla labai logiškai paaiškintų, kodėl būtent Pandėlio gimnazija ėmėsi tokio renginio. Antra: „Smart and Safe“ – ne atsitiktinis vienkartinis renginys – mokykloje jau daug metų kaupiama tarptautinių projektų, skaitmeninių įrankių ir mokinių projektinės veiklos patirtis.
Dirbama nuosekliai
Dar 2012 m. pedagogė L. Tichonova jau buvo minima kaip Pandėlio gimnazijos mokytoja metodininkė ir „eTwinning“ konsultantė. Ji vedė mokymus mokytojams apie informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įrankius tarptautiniam bendradarbiavimui, „TwinSpace“, partnerių paiešką ir projektų integravimą į pamokas. 2016 m. ji buvo kviečiama vesti „eTwinning“ seminarus, o 2017 m. pateko tarp Rokiškio rajono pedagogų, pakviestų į nacionalinius „eTwinning“ apdovanojimus ir mokymus. Tarp 2016–2017 m. kokybės kriterijus atitikusių projektų vykdytojų minima ir mokytoja L. Tichonova. 2018 m. jos vadovaujama Pandėlio gimnazijos mokinių komanda užėmė antrą vietą konkurse „Saugesnio interneto renginiai mano mokykloje 2018“. Tais pačiais metais Pandėlio gimnazijoje buvo surengtas „eTwinning“ 13-ojo gimtadienio renginys, jį organizavo L. Tichonova. Anot jos, projektai nebūtinai turi būti sudėtingi – galima rinktis paprastas, įvairias formas ir į veiklą įtraukti skirtingo amžiaus mokinius. Ji tuo metu jau vadinama „eTwinning“ ambasadore Panevėžio regione. 2019 m. jos vadovaujami mokiniai aktyviai dalyvauja Europos kalbų dienos veiklose: kūrė „žodžių debesį“, koliažus, plakatus, bendravo su projekto partneriais iš Europos, keitėsi sveikinimo atvirukais.
Gimnazijoje vyko ir Europos dienos veiklos: mokiniai tyrinėjo Europos augalus, kūrė darbus apie Europos gamtos paminklus, diskutavo apie ES, dalyvavo protų mūšyje.
Gimnazijos įvertinimai
Pandėlio gimnazija gavo Europos kokybės ženklelius už tris „eTwinning“ projektus: „Computer and health“, „How did I study at home?“ ir „Sveikas gyvenimo būdas – sveikintina“. Ženklelis reiškia, kad projektų veikla buvo įvertinta aukščiausiu Europos lygmeniu. 2025 m. – skaitmeninės priemonės ir renginių organizavimas. Gegužę Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijoje vyko renginys „Žaismingos skaitmeninės priemonės – veiksmingas mokymosi metodas“, skirtas „eTwinning“ 20-mečiui. L. Tichonova – viena iš organizatorių. Tų pačių metų spalį Tichonova buvo pakviesta skaityti pranešimą „eTwinning“ ambasadorių tarptautiniame seminare apie „eTwinning“ ir „Erasmus+“ programų sinergiją bei projektų planavimą „TwinSpace“.
Ir štai 2026-ųjų „Smart and Safe“ renginys atkreipė net eksperto dėmesį.
Pasidalinti tuo, kas pasiteisino
„Kiek metų jau dirbate Pandėlio gimnazijoje?“ – teiravomės mokytojos metodininkės L.Tichonovos. „Čia dirbu jau apie 30 metų. Nors nesu pandėlietė – mano gimtinė Kaunas, – per tiek metų Pandėlys ir gimnazijos bendruomenė man tapo labai artimi. Dirbtiniu intelektu pradėjau domėtis seminaruose, mokymuose ir mokydamasi iš kolegų. Daug naudingos patirties gavau iš mokytojos Virginijos Baltrukėnienės ir mokytojo Vyganto Blauzdavičiaus. Jau daug metų dalyvauju „eTwinning“ programoje, vykdau tarptautinius projektus su mokiniais, todėl domėjimasis technologijomis man yra natūrali darbo dalis. Savo patirtimi dalinuosi nuolat – skaitau pranešimus, vedu seminarus ir mokymus mokytojams. Manau, jog ypač svarbu ne tik pačiam išbandyti naujas technologijas, bet ir pasidalinti su kolegomis tuo, kas pasiteisino“, – sakė pedagogė.
Rita BRIEDIENĖ
