Šeštadienį Ilzenbergo dvare vyko tradicija tapusi „Draugų diena“, į kurią dvaro šeimininkas Vaidas Barakauskas kviečia ištikimiausius draugus, partnerius, svečius ir šiaip smalsuolius, pirmą kartą atradusius šį neeilinės estetikos ir architektūros, gilios istorijos ir modernaus ūkininkavimo kampelį, prigludusi tarp dviejų ežerų palei Latvijos sieną.
Pradėjo patranka
Patrankos salve pasveikinti šventės dalyviai, o jų suvažiavo per 300, buvo pakviesti į renginių vietą – estradą. Žymus šalies etnologas Libertas Klimka, pasveikinęs visus su Jore (Juriginėmis) vaizdžiai pasakojo apie dvaro ir ūkio draugystę, dvarų veiklos ir kultūros įtaką Lietuvos vystymuisi nuo Didžiosios Kunigaikštystės iki šių laikų, gamtos galių poveikį žmogui ir jo bendrystę su aplinka. Trumpus sveikinimus tarė dvaro šeimininkas V.Barakauskas, rajono meras Antanas Vagonis. Į šventę atvyko ir dažna dvaro viešnia, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, daug prisidėjusi, kad dvaro atstatymas vyktų sklandžiai. Tarp svečių – Seimo narys Vytautas Saulis, Lietuvos ambasadorius Darius Degutis, Lietuvos fechtavimo federacijos prezidentas Vytautas Polujanskas, kitų garbių svečių, žurnalistų.
Dvarininkai, svečiams žadėję gerą orą, nepasigyrė: pro sniego baltumo kamuolinius debesis švietė saulė. Menine programa šventės dalyvius pasveikino folkloro ansamblis „Saulala“. „Negaliu sulaikyti ašarų“, šluostė akis „Saulala“ dalyvė Zosė Zolobienė (Savickaitė). Jos šeimos namai vienoje šio dvaro dalyje kadaise buvo. Pamačiusi, kaip iš griuvėsių ir šabarkštyno dabartinio dvaro šeimininko dėka Ilzenbergas sušvito, moteris prisipažino negalinti suvaldyti besiveržiančių jausmų.
Vieni – į salą, kiti – prie ūkio…
Trumpalaikis lietus kiek sutrikdė ekskursiją po didžiulę teritoriją ir ūkinius pastatus: tik ką baigtą statyti ir įrengti galvijų fermą, produkcijos sandėlius, maisto perdirbimo patalpas ir ypatingo reljefo milžinišką dvaro teritoriją, kurioje kiekvienas rado ką veikti. Vieni pozavo prie patrankų, kiti būriais skubėjo į Meilės salą ir negalėjo akių atitraukti nuo stilingo tilto, vedančio į salą. Kiti skaičiavo dvarvietės statinius, glostė sienų akmenis, bandė apglėbti saugomą gamtos paminklą ąžuolą.
Finalinis akcentas – dvaro rūmas
„Kitą pavasarį bus baigtas įrengti ir paskutinis dvaro pastatas – rūmas. Tada prasidės nauja veikla: vaikų stovyklos, konferencijos, kitokie renginiai“, – sakė V.Barakauskas. Daug darbų jau nuveikta: pastato stogas, sienos ir vidaus konstrukcijos pakeisti ir rekonstruoti pernai prieš rudenį minėtą dvaro 500 metų jubiliejų.
Nuo pernai kove vykusios „Draugų dienos“ labai daug kas pasikeitė: net tik aplinka, bet ir ūkinė veikla. Dvaro savininkas pasakojo, jog visa gamyba (produkcijos perdirbimas) visiškai modernizuota. Todėl mažai žmogaus rankų reikia ūkio veikloje: aubrakai, avys, vištos, žąsys auginamos naujausiomis technologijomis, pastatyti nauji šiltnamiai, rengiamasi statyti didelę stoginę ūkio technikai. Išvardinti ūkio produkciją reikėtų nemažai laiko: platus spektras pieno, mėsos, daržovių, grūdinių kultūrų žaliavos ir gaminių, valdytojams pateikiamų į Ilzenbergo firminiu logotipu pažymėtose pakuotėse. Kelių rūšių sūriai ir saldūs sūreliai, duonos, mėsos gaminiai, šviežios, konservuotos daržovės ir jų mišrainės, užtepėlės, kibinai, medus, arbatžolės ir dešimtys kitų biodinaminio ūkio produktų buvo pateikta ir šventės dalyviams.
Ilzenbergo vardas – nuo Vilniaus, Kauno, Rygos iki…
Beveik visa ūkio produkcija iškeliauja į Vilnių, Kauną, šių didmieSčių gyventojai puikiai vertina biodinaminio ūkio, kuriame nenaudojama chemija, produkciją. Plečiamas Ilzenbergo draugų ratas ir Rygoje bei kituose miestuose.
Šventės akimirkos
Aldona Minkevičienė
