Ar žudikas turi teisę gyventi? Ar moralu iki gyvos galvos žmogžudį išlaikyti valstybės pinigais, kuriuos į biudžetą moka aukomis tapusiųjų šeimos? Ar kalėjimas gali išmokyti atgailos, o įstatymai – apginti visuomenę nuo žmogžudžių?
Šalį sukrėtę pastarojo laikmečio žiaurūs nusikaltimai padidino griežčiausios sankcijos už sunkius nusikaltimus – mirties bausmės – šalininkų skaičių. Visuomenė įsitikinusi, jog mirties bausmė padėtų atkurti prarastą saugumo jausmą. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta naujausioji apklausa rodo, kad net pusė šalies gyventojų pritartų mirties bausmės sugrąžinimui. Tokio pasiūlymo griežtai nepalaikytų apie 13 proc. žmonių. Prieš penkerius metus už mirties bausmę pasisakė apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Apklausos rezultatai rodo, kad tik 2 proc. jų yra įsitikinę, kad už nusikaltimus mūsų šalies įstatymai numato pakankamai griežtas bausmes. Tyrimas vyko 92-jose šalies vietovėse, apklausti 1002 respondentai.
Mirties bausmės vykdymas Lietuvoje buvo sustabdytas 1996 m., o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją – įkalinimą iki gyvos galvos. Atkūrus Nepriklausomybę griežčiausia bausmė buvo įvykdyta 7 nusikaltėliams. Mūsų šalyje nuteisti myriop būdavo sušaudomi. Paskutinis mirties bausmės sulaukęs žmogžudys – mūsų rajono gyventojas…
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona Minkevičienė, Agnė Puteikytė
