Nuo rudens vidurio mus lydintis dirbtinis Kalėdų kvapas kartais nustumia užmarštin tikrąją tiesą, jog laikas iki jų – tai ramybės, susikaupimo šventė. Derėtų pamiršti skubėjimą, pyktį, susėsti prie Kalėdinio stalo, nors ir mažesnio, ir mėgautis šeimos bendrumu, o ne plastikinėmis, iššaukiančių spalvų bereikšmėmis dovanomis. Dabar pats laikas ne bėgti pirkti dovanėlių, bet sustoti ir pamąstyti. Šia šilta, tradicijų kupina tema kalbamės su Juozo Tūbelio gimnazijos abituriente Ieva Guzevičiūte, „Romuvos“ gimnazijos abiturientu Pauliumi Nikštumi ir gimnaziste Ieva Lukošiūnaite.
Komercija ir kritiškas mąstymas
Jau lapkritį parduotuvės žibėjo kalėdine atributika, išpardavimais ir kažkuo netikru. Tačiau retas jaunas žmogus žavisi popkultūros ir masinės prekybos skverbimusi į kadaise buvusią savotiškai intymią, mistišką, šiltą šventę – Šv. Kalėdas. „Šiek tiek erzina tai, kad jau nuo lapkričio parduotuvėse „išparduodamos Kalėdos“. Todėl stengiamės net neužsukti į didžiuosius prekybos centrus ir negadinti šventinės nuotaikos. Graudu stebėti, kaip kiekvienais metais parduotuvės pradeda rūpintis, kad kalėdinis bumas būtų pradėtas kaip įmanoma greičiau,” – teigė pašnekovai. Juos džiugina tai, jog moksleiviai sąmoningai puoselėja ne tik tėvų, bet ir jų pačių susikurtas vertybes. „Man Kalėdos – dvasinė šventė…
Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”
Agnė RAŠČIŪTĖ
