Siūloma atsisakyti šiuo metu mokamos fiksuoto dydžio laidojimo pašalpos ir įstatyme nustatyti, kad laidojimo išlaidos kompensuojamos laidojančiam asmeniui ne grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, o tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjui.
Tai numatantį Paramos mirties atveju įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.
Ji siūlo numatyti vienintelį variantą – laidojimo išlaidų kompensavimą laidojimo paslaugų teikėjams (ar kremavimo įmonėms) už suteiktas laidojimo paslaugas ne daugiau kaip 8 bazines socialines išmokas (BSI, 304 eurai).
„Siūloma, kad laidojantis asmuo prašymo formoje nurodytų, iš kokių laidojimo paslaugų įmonių pirks laidojimo (kremavimo) paslaugas (nurodant paslaugos pavadinimą) ir prie prašymo formos pridėtų laidojimo (kremavimo) paslaugų teikėjų išrašytas sąskaitas (gali būti išankstinė sąskaita) arba sąskaitas pateiktų vėliau. Tokiu būdu savivaldybė sumoka tiesiogiai laidojimo (kremavimo) paslaugų teikėjui ir piniginės lėšos laidojančiam asmeniui nepervedamos, o laidojimo išlaidų kompensavimas būtų skiriamas vien tik laidojimui”,- sako parlamentarė.
Pasak jos, taip siekiama sudaryti teisinį pagrindą sumokėti tik tas išlaidas, kurias patyrė laidojantis asmuo konkrečiai su socialine draudimo rizika – asmens mirtimi.
„Praktika rodo, kad šiuo metu esantis teisinis reguliavimas (kai laidojantis asmuo gauna laidojimo išmoką grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu) nesudaro prielaidų kontroliuoti, ar asmens laidojimui skirtos išmokos panaudojamos pagal paskirtį, neretai kyla ginčų tarp mirusio asmens giminaičių”,- sako projekto iniciatorė parlamentarė V.M. Čigriejienė.
Jos nuomone, esamas teisinis reguliavimas šioje srityje sudaro prielaidas neapskaitytai ekonomikai plisti (kai prekės ar paslaugos perkamos be sąskaitų iš laidojančiam asmeniui skirtos laidojimo išmokos).
M. Čigriejienė taip pat siūlo Paramos mirties atveju įstatyme apibrėžti, kad „kompensuojamos laidojimo išlaidos – visos laidojančio asmens turėtos išlaidos, pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais ir susijusios su mirusio asmens laidojimo paslaugų gavimu: žmogaus palaikų laidojimas, kremavimas, balzamavimas, žmogaus palaikų vežimas ir kitos ritualinės paslaugos, teikiamos laidojimo paslaugų teikėjo ir (arba) kremavimo įmonės.”
„Manytina, kad siūlomas teisinio reguliavimo būdas, kai laidojimo išlaidos kompensuojamos laidojančiam asmeniui (tiesiogiai sumokant laidojimo paslaugų teikėjui) ir nepaliekant galimybės asmeniui gauti laidojimo pašalpos grynaisiais pinigais ar pavedimu banke, nepažeidžia Konstitucijos, kadangi šiuo pasiūlymu nėra siaurinama laidojimo išmokos apimtis ar gavėjų ratas, tačiau nustatomas tik mokėjimo būdas – laidojimo išlaidų kompensavimas laidojančiam asmeniui”,- sako projekto iniciatorė.
Šiuo metu vienkartinė 8 BSI dydžio (304 Eur) pašalpa skiriama mirusį asmenį laidojančiam asmeniui.
Seimo narės V. M. Čigriejienės duomenimis, 2015 m. laidojimo pašalpas gavo daugiau kaip 42 tūkstančiai asmenų.
Eltos inform.
