Apie tokį žmogų kaip 30 m. Marius Purtulys iš Baublių kaimo (Kazliškio sen.) sakoma: „Tai – Feniksas, pakilęs iš pelenų.“ Išgirdęs šį posakį Marius santūriai šypteli: „Ugnis – viena keturių gamtos stichijų, viską paverčianti pelenais, nereikšminga mano gyvenime. Aš – naras, neįveikęs vandens stichijos, apvertusios mano gyvenimą aukštyn kojomis.“
Paskutinis šuolis
Po nelaimės prabėgo septyneri metai, tačiau apie ją Mariui vis dar sunku kalbėti. Jo gyvenimas apsivertė 2003-iųjų liepos 13 dieną… Nelemtas skaičius. Tądien su draugais jis ilsėjosi prie Jūžintų ežero: maudėsi, nuo tramplino šokinėjo į vandenį, žaidė paplūdimyje, pokštavo. Vakarop draugų paragintas važiuoti namo, jis suskubo prie vandens: parūpo dar kartą nerti į ežero bangas. Paskutinįjį kartą Marius nutarė šokti nuo aukščiausiojo laiptelio. Panirusį į vandenį jį nutvilkė aštrus skausmas. „Nebeklausė nei rankos, nei kojos, pristigo jėgų pakilti į paviršių, ėmė trūkti oro, pradėjau dusti, springti vandeniu…“, – kraupaus įvykio detales prisiminė pašnekovas. Tai – tik nuotrupos, nes atmintis išsaugojo labai nedaug: nuo smarkaus smūgio į galvą jis prarado sąmonę. Draugai pamatė, kas įvyko ir suprato, jog Marius skęsta. Vieni traukė jį iš vandens, kiti kvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai vaikiną išvežė į Panevėžio ligoninę.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia Zibolienė
