„Tas ir prie stulpo prisikabins“, – taip neretai apibūdinamas konfliktiškas, priekabių ieškantis žmogus. Šįkart kalba sukasi ne apie bet kokį stulpą, o apie elektros ir vietą, kurioje jis stovi. Ir žmogų, ne konfliktišką, o ieškantį teisybės.
Tiesai įrodyti – dešimt metų
Neseniai ūkininkus ir žemės savininkus pasiekė gera žinia. Joniškio rajono ūkininkas Petras Šonta, dešimtį metų bylinėjęsis su elektros energijos tinklų bendrove, reikalaudamas atlyginti už jo privačioje žemėje stovinčius elektros įrenginius – 19 elektros linijų stulpų ir pastotę, sužinojo tai, kuo pats seniai buvo įsitikinęs: jo žeme niekas negali naudotis neatlygintinai, turi būti sumokama piniginė kompensacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) vasario 22 d. priėmė nutartį, atveriančią galimybę ir kitiems ūkininkams bei žemės savininkams, kurių žemėse yra elektros linijų stulpų ar pastočių, gauti piniginę kompensaciją. Kokio dydžio ir kokiomis sąlygomis, tai kiekvienu konkrečiu atveju nuspręs teismai, o minėto Joniškio rajono ūkininko byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris nustatys kompensacijos išmokėjimo sąlygas.
Kada, kam ir kiek?
Svarbi AT patvirtinta nuostata, kad kompensacijos gali reikalauti ūkininkas ar žemės savininkas, kai yra suvaržyta jo nuosavybės teisė į žemę, kai jis turi turtinių ir neturtinių netekimų, patiria nepatogumų, dirbdamas žemę. Ir nebūtini įrodymai konkretiems nuostoliams nustatyti. Kompensacijos dydžio nustatymo pareiga atiteks teismui, jis tai nuspręs pagal konkrečias bylos aplinkybes.
Pagal AT išaiškinimą, asmuo netgi neturi būti ūkininkas, kad galėtų prašyti kompensacijos, užtenka fakto, kad jo žemėje yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) priklausančių elektros įrenginių, yra jų apsaugos zonos, savininkas patiria įvairių nepatogumų: negali sklypo įdirbti, sodinti, sumažėja sklypo vertė. Nesvarbu, kada žemė įsigyta, kada pastatyti įrenginiai, į kompensacijas galės pretenduoti ir tie piliečiai, kuriems iki 2004 m. liepos 10 d. galiojo teisinis reglamentas, įtvirtinęs servitutinį žemės naudojimą elektros įrenginiams eksploatuoti. Servitutas yra teisė naudotis svetimu daiktu ir, jeigu gaunama iš to nauda, savininkui turi būti atlyginta.
AT aptarė kriterijus, kuriais teismai turės vadovautis, nustatydami kompensacijas. Jos galės būti vienkartinės ar periodinės. Teismai turės atsižvelgti į sklypo vertės sumažėjimą, kokiam įrenginiui ar jo daliai nustatytas servitutas, koks jo turinys, pobūdis, trukmė? Kokius suvaržymus patiria žemės savininkas? Kokią naudą įgyja žemės naudotojas ar yra kitų svarbių aplinkybių? Kadangi didelė dalis elektros įrenginių, linijų ir pastočių yra pastatytos seniai, nėra sudaryta sutarčių su žemių savininkais dėl galimo atlyginimo, prognozuojama, kad netrukus teismuose atsiras nemažai tokių bylų.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
