Lietuvai verkiant reikia Mozės. Bandyta jį rasti per rudenį vykusius rinkimus į Seimą. Rastas, ir ne vienas. Bet per kelis darbo mėnesius paaiškėjo, kad Mozės misijai išrinkti „valstiečiai-žalieji“ – „žali“ ir valstybės valdyme. O jų reformos – kaip šaltame lizde perėti pamestas kiaušinis: maža vilties jaunikliui išsiristi sveikam ir drūtam, bet jėga vis tiek perinamas.
Vyriausybei vadovaujantis ekspolicininkas Skvernelis pripažino nemanęs, kad bus taip sunku. (Ach, ta visuomenė… Ji – ne statutinis policininkas, klusniai atiduodantis pagarbą viršininkui). Ne kažin kas ir „valstiečių-žaliųjų“ vedliui Karbauskiui – neklauso jo Seime, net sava kompanija išduoda. Visai ne taip, kaip jo agrokoncerne.
Šios savaitės antradienį prie Seimo mitingavę pensininkai gėdino pažadų pridalijusią valdžią, kaltino melu. Karbauskis ir vėl pažadėjo – pensijas didins „kompleksiškai“. Tuo pačiu laiku Lietuvos banko vadas Vasiliauskas žiniasklaidai apskelbė: jeigu nieko nedarysime, pensijos tik mažės, o kad žmonės netaptų visiški skurdžiai, jiems teks dirbti, kol kojas pavilks. Pagal Vasiliauską, po 20 metų dešimt dirbančiųjų turės išlaikyti mažiausiai šešis pensininkus (dabar išlaiko tris). Bankininkas be išvedžiojimo rėžė: kol ne vėlu – rinkitės žaislus iš šios smėlio dėžės (suprask – Lietuvos). Tą patį antradienį vakarinės informacinės laidos mirgėjo pranešimais: per pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo 4,1 proc., – daugiausia tarp visų ES valstybių. Sparčiai augo ir eksportas…
Tai kur šuo pakastas, kad ekonomikai kylant mūsų žmonės krenta vis gilyn į skurdo duobę? Kur subyra tas augantis BVP? Yra kur… Va, Seimo nariai jau prašo didesnių išmokų pieštukams…
Valdžia kaip įsiutintas pitbulis antrą mėnesį kaunasi dėl alkoholio draudimų. Prievarta išblaivins tautą: apribos prekybą, steigs specializuotas parduotuves, o nusipirkęs butelį turėsi jį slėpti, kad kas nepamatytų. Bet še tau – Skvernelio komandos kareivis, krašto apsaugos ministras Karoblis per lietuviško vyno dienas „Litexpo“ rūmuose viešai puikuojasi rankoje laikydamas mūsų kraštiečio vyndario subrandinto vyno taurę. „Roko maršą“ prieš neproporcingus alkoholio draudimus ekspromtu sostinėje suorganizavę menininkai rodo valdžiai pirštu, kur jos dėmesio reikia labiau nei alui festivaliuose – į Lietuvą ir vėl atgabenta rekordinio dydžio narkotikų siunta, per 700 kg viename vilkike…
Finansų ministras Šapoka prisižadėjo per ketverius „valstiečių“ valdymo metus iš šešėlio ištraukti 800 mln. eurų, tam panaudos ne tik čekių loteriją (praktika išbandyta: kai visuomenei nebelieka vilties – reikia žaisti loterijas), bet ir „Didžiojo žaidimo“ strategiją – „Sodra“ siuntinėja gyventojams dešimtis tūkstančių vyšninių vokelių su rašinėliu apie tai, kiek per metus jie užsidirbo stažo ir kaip tai atsilieps jų būsimai pensijai. Paštas, grasinantis miesteliuose uždaryti savo skyrius (mūsų rajone jų – net penkis), gali džiaugtis: už tų laiškelių platinimą jam nubyrės (laiškininkams už sunkesnius krepšius niekas nemokės). O kiek dar rašytojų ne už dyka tuos laiškelius kūrė ir eiliavo! Visa tai – iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Eiliuoja“ ir universitetų tuoktuvėse pasiklydusi švietimo ministrė Petrauskienė, kartodama mantrą – būtina „sinergija“ (veikdami drauge du gali geriau nei vienas). Praėjusį antradienį ji paskelbė: jeigu mokslo metų prailginti nepavyks, trumpins atostogas, teikiamas per mokslo metus. Neskyla ir daug nervų visuomenei ištampiusi miškų reforma – „valstiečių“ iškastam „žaliajam“ visuomenininkui ministrui Navickui neįstengus surasti skaičių, pagrindžiančių reformos efektyvumą ir nesugebėjus atlikti jos naudingumo ekspertizės, besiblaškanti Vyriausybė griebiasi šiaudo – šaukiasi Konstitucinio Teismo (KT). Tegul jis išaiškina, ar Seimas 2012 m. balandyje turėjo teisę įstatymu įtvirtinti 42 urėdijas. Jeigu KT išaiškinimas dėl urėdijų skaičiaus Skverneliui nepatiks, sugalvos naujų „variantų“, kaip medienos verslo magnatams, siekiantiems valstybinių miškų turtų, atverti landas.
Ignoruoti KT verdiktus patyrimo valdžia juk turi: KT prieš kelerius metus išaiškino, kad Seimo nariams turi būti įtvirtintos kasmetinės atostogos, bet ši prievolė seimūnams – kaip žirniai į sieną. Jiems reikia atostogų tiek, kiek nori ir kada nori. Jeigu kurį mėnesį oficialiai atostogausi – negausi 800 eurų pieštukams…
Dievagojasi seimūnai, kad dirba dieną naktį kaip pelenės. Matom, dirba… Ir mūsiškiai. Laksto po renginėlius kaip per pirmąją ganiavą pievoje gyliuojančios karvės. O tų švenčių, parodėlių, susitikimų kaimuose ar miesteliuose – nors vežimu vežk, ir visur seimūnai labai laukiami. Šie, „protokoliškai“ pabuvę, tuoj pat į savo feisbukus krauna nudailintų šypsenų veidelius. Taigi „tikrai dirba“… Ir Pūkai, ir Basčiai, ir kiti iš skandalų neišbrendančio bei reformomis „grybaujančio“ Seimo.
Už „valstiečius“ balsavę žmonės nagučius jau graužia: guodžiasi, kad tokios blogos valdžios dar nebuvo – susėdo visokie kazlėkai pašlemėkai, pažadų pridalijo, o kaip dirbti – nežino. Tuoj valdžia užsitrauks ir lengviausiai paveikiamų rinkėjų – bedarbių – įniršį: gyventojų pajamų mokesčiu nutarta apmokestinti ubago lazdos išmokas. Ar apmokestins turtingą visuomenės sluoksnį – ūkininkus, kasmet už deklaruotus pasėlius susižeriančius šimtus neapmokestinamų milijonų ir turinčių daugybę išskirtinių mokesčių lengvatų? Dėl jų, kaip ir dėl Seimo narių ūkininkų milijonierių, išskirtinės privilegijos užsiimti žemės ūkio veikla ir iš jos gauti pajamas Lukiškių rūme galandami kalavijai.
Vis giliau į keistų reformų ir draudimų pelkes brendantys „valstiečiai-žalieji“ valdžioje gali nebesulaukti šviežių bulvių. Taip spėlioja politologai, komentuodami tirpstantį pasitikėjimą Seimą užsėdusiais „valstiečiais“ bei jų vedliais: atvirai kritikuoja šiuos dėl visuomenę skaldančių draudimų, pertvarkų ir keliamos sumaišties. Reformomis ir draudimais užsižaidusių ministrų spektre ministras Kukuraitis, atsakingas už socialinius reikalus, atrodo tarsi balta varna – jis nuoširdžiai tiki Dievo valia ir žmonių gebėjimu be pykčio ir pagiežos gražiai sutarti, kad visiems būtų gera ir oru gyventi…
Matyt, teisūs yra sakantieji, jog demografijos ir emigracijos sparčiai naikinamai Lietuvai valdžios olimpe reikia ne medelių genėjimo specialisto, karvės bioritmus išmanančio „valstiečio“ ir statutinio mąstymo policininko, o Mozės, kuris, prieš 3 tūkst. metų rankomis stebuklingai nuseklinęs jūrą, sausuma iš Egipto išvedė ir išgelbėjo faraono kariuomenės persekiojamus izraelitus. Teisūs, matyt, ir tie, kurie skelbia (kaip bankininkas Vasiliauskas), jog dirbti dar galintiems laikas rinktis iš smėlio dėžės žaislus ir bėgti ten, kur BVP auga ne taip sparčiai, bet uždarbis ir pensijos didesnės, o ir valdžios požiūris į žmogų kitoks…
Mūsų vicemeras Vilimas sako: šalies paribyje esančio Rokiškio viena perspektyvų – jauki, švari, graži aplinka gyventi ir plėtoti… gerontologijos paslaugas. Paprasčiau tariant – tapti nusenusios visuomenės prieglauda.
Nebent Lietuvoje nutiktų stebuklas, galintis išgelbėti tautą – apsireikštų Mozė!
