Abu jie – estrados grandas Marijonas Mikutavičius ir prestižinis „Samsonas Rally Rokiškis“ – šiandien siaus pas mus. Ralis – nuo penktadienio, dvi dienas, jo „vyšnaitė ant torto“ – uždarymas prie Rokiškio dvaro. Marijono koncertas – Ilzenbergo dvare.
Kas bendro tarp Marijono ir Samsono? Abu jie sutrauks masę gerbėjų. Ralio dalyviai skries galybe trasų rajono žvyrkeliais. Į Ilzenbergą vyksiantys taip pat galės pasijusti lenktynininkais. Keturi kilometrai iki dvaro – duobėtu, staigių posūkių žvyrkeliu… Ir vėl (kaip kaskart, kai dvare vyksta iškilūs renginiai) žiūrovai piktinsis, badys priekaištais rajono valdžią. Nes jai esą „p…“, kad į kultūros židiniu virtusį dvarą dėl dulkėto žvyrkelio atsisako važiuot autobusai su užsienio turistais. Kad rajonas praranda daug. Nes tuo pačiu svečiai lankytų ir Rokiškį, pietautų, pirktų lauktuvių. Išsivežtų gerą įvaizdį ir įspūdžių.
Valdžia ir politikai atsparūs. Apsisaugo (kaip stipriu antibiotiku) visagaliu kodu. Suprask: dvaras privati erdvė ir privatus verslas… Kaip ir dailininko Vienožinskio sodyba, kurios nėra lankytinų rajono vietų žemėlapyje, nei informacinės rodyklės į ją. Neįtraukta ši sodyba į Rokiškio, kultūros sostinės, sąrašą. Nes privati erdvė… „Ir aš gal norėčiau, kad mano namą biudžeto pinigais sutvarkytų“, – neoficialiame pokalbyje „argumentuoja“ vienas valdžios vyrų… Nors jis laikinai svarbus, bet juk… ne Vienožinskis…
Ne Vienožinskis nutėpliojo Nepriklausomybės aikštę „puošiantį“ stendą, į kurio kiaurymes gali įkišti galvą ir pasidaryti asmenukę. „Šedevro“ autoriams atseikėta iš kultūros sostinės renginių katilo… Jei tas stendas būtų pieštas vaikų darželio auklėtinių ir stovėtų darželio teritorijoje – VALIO! Virš šio stendo akį traukia reklaminis plakatas. Apie Mikutavičiaus koncertą Ilzenberge. Bet Marijonas galvos į šio stendo skylę nekiš…
Ne vienam kyla klausimų, kaip už rajono turizmą ir kultūrą atsakingi biurokratai atsijoja, ką biudžeto pinigais reklamuoti, finansuoti, traukti į lankytinus maršrutus? Nieko asmeniško… Tik norisi paklausti: ar kitas verslas, pavyzdžiui, kad ir rajoną garsinantis „Rokiškio sūris“, Laimutės Sadauskienės šakočiai, baravykai, – ne privatu? Birutės Dapkienės tapybos pamokų (mokamų) rezultatas – išpuoštas savivaldybės pagrindinis koridorius, kur svarbiausios valdžios kabinetai , – ne privatu ir profesionalu?
„Yra pateptųjų“, – sako žinomas rokiškėnas. Ir priduria: „Jei nesi politikas, politiko draugas, be maišo pinigų – nelabai svarbus ir nelabai reikalingas.“ Kas, kad žadėta (prieš neseniai vykusius rinkimus), jog visiems valdžia bus lygiai vienoda. Kvepia utopija… Lieka viltis…
Viltimi gyvas ir Samsonas bei Marijonas. Kad ketvirtadienį lietumi prakiuręs dangus renginių dienomis „išsiblaivys“. Keikia lietų derlių imantys ūkininkai, atostogaujantys (ne vieną dešimtinę už nakvynę Lietuvos kurortuose pakloję). Bet prekybininkai gaus uždarbio – bus iššluoti vienkartiniai lietpalčiai, skėčiai, guminiai batai… Grybautojai – atskira kasta, jiems lietus – kaip vaistas. Vėl ims dygti baravykai.
Gamta – kaip loterija. Vieniems lietus – priešas, kitiems – gėris… Loterija bus ir direktorių postai, į kuriuos konkursų „pridygo“ kaip po lietaus grybų. Varžysis, kas taps kone dešimties ugdymo įstaigų „galvomis“, kas užsės komunalininkų vado kėdę.
Sako, permainos visada gerai. Naujos idėjos, proveržiai. Pokyčių reikia. Ne tik ūkinėje valdiškų kontorų veikloje, bet ir bendravime su klientais. Pavyzdžio? Prašom… Asmeninį… Reikia komunalininkų bendrovės paslaugos (nepigios). Sode nupjauti 2–3 pavojingai virš namelio pakibusias žilvičio šakas. Bendrovės svetainėje paslauga nurodoma be įkainių (kaip ir prie daugybės kitų paslaugų). Viešai skelbiamu laidiniu telefonu atsiliepia moteris. Sako, lyg ir teikiame tokią paslaugą, pataria skambinti inžinieriui, duoda jo mobiliojo numerį. „Šakų? Nežinau. O tai kur jos? Bokštelį? Taip, turim. Tai kad dabar atostogauja. Sugalvojot vasarą pjaut. Kai medžiai žaliuoja, paukščiukus peri. Laukit rudens.“ Sakau: „Palauksiu“, o inžinierius ir vėl: „Senolių išmintį pamiršot, kad vasarą medžių niekas nepjauna. Atostogauja dabar, nieko neišeis.“ Atskaitė moralą… Pokalbio klausiusi kolegė vos nepratrūko… Sako, reikėjo prisistatyt, kad iš „Gimtojo…“, inžinieriaus tonas būtų pasikeitęs…
Dieną parduotuvės kasoje atidirbusi kasininkė ir vakare pirkėją pasveikina, dažna dar geros dienos palinki. Apsipirkt atėjusiems nesvarbu, kaip ji jaučiasi. Mandagumas (kad ir privalomas), dėmesys maloniai nuteikia…
Net jei dangus neduos malonės (šventinių renginių be lietaus), malonumų vis tiek bus. Aistringiausiems ralio ir Marijono gerbėjams – tikrai. Gerų emocijų! Ne cukrus, neištirpsime.
