Reformomis užsidegęs Seimas pavasario sesijoje žada priimti verdiktą dėl pensijų sistemos reformos, kuri palies per 1 mln. šalies gyventojų. Senatvės pensijai antroje pakopoje kaupiantiems gyventojams siūlomas pasirinkimas: prisidėti daugiau prie savo pensijos kaupimo arba sugrįžti į „Sodrą“. 2016 m. pabaigoje šalyje veikė 21 antros pakopos pensijų fondas, juose pensiją kaupė 1,255 mln. dalyvių.
Ko laukti ir tikėtis?
Didžiausi pensijos reformos pokyčiai laukia būsimų pensininkų, senatvei kaupiančių antroje pakopoje. Reformatorių teigimu, antros pakopos pensijų sistema neefektyvi ir netobula, todėl ją planuojama „perkratyti“ iš esmės. Iki šių metų pabaigos žadama gyventojų, pensiją kaupiančių antroje pakopoje, atsiklausti: ar jie prie kaupimo sutinka papildomai pridėti 2 proc. asmeninių lėšų, ar grįžti į „Sodrą“.
Pasirinkusieji valdžios strateguojamą antros pakopos pensijos kaupimo formulę 2+2+2 (lygiomis dalimis „Sodros“, kaupiančiojo ir valstybės įmokos) galės ir toliau dalyvauti antroje pakopoje, o tie, kurie nesutiks papildomai prisidėti 2 proc., turės sugrįžti į „Sodrą“.
Regi netobulumus
Planuojamų pokyčių motyvas – papildomai prie būsimos pensijos neprisidedantys gyventojai negalės tikėtis orios pensijos ir ateityje taps našta valstybei. Motyvuojama, jog gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus ir savo lėšomis neprisidedantys prie kaupimo, nesukaups pakankamai lėšų pensijų anuitetui įsigyti, todėl jiems turėtų būti sudaryta galimybė grįžti į „Sodrą“. Premjero Sauliaus Skvernelio vertinimu, „tie žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, tiesiog gaus vienkartinę 1,5–2 tūkst. eurų išmoką ir turės mažą „Sodros“ pensiją. Kai vienkartinė išmoka bus išleista, jie po to ateis pas mus ištiesta ranka prašyti socialinės paramos“.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
