Daug daugiau to, kas mus visus jungia, negu skiri
Raminta KUNDELYTĖ-MACKENZIE
Kraštietė floristė, gyvenanti Edinburge
Kiek žinau, Helovyno šaknys ir yra Škotijoje bei Airijoje. Vaikai eina saldainiauti, persirengę „gąsdinančiais“ kostiumais, bet nerašyta taisyklė yra ta, kad beldžia tik į tas duris, prie kurių yra išpjaustyti moliūgai ar kitos panašios dekoracijos. Tai atsakymas į klausimą – vieni švenčia (mini), kiti ne, ir niekas nesiginčija.
Vis dažniau Škotijos spaudoje minimos pagoniškos Helovyno šaknys ir sąsaja su gamtos ritmu. Man patinka tai, jog pasigilinęs randi labai daug panašumų tarp daug kultūrų. Esu dalyvavusi persirengėlių vakarėliuose, kurių visą mėnesį Edinburge apstu. Tai smagu. Aš esu už tai, kad jeigu yra ūpo ir yra proga, susiburti su draugais ir bendraminčiais yra puiku. Teminiai vakarėliai, kūrybingos aprangos, skanios vakarienės, stalo žaidimai man patinka. Aš savo įvairiakultūrei draugų grupei primenu, kaip Vėlinės ir Visų Šventųjų diena minimos Lietuvoje, kai mirę artimieji vėl sujungia gyvuosius į vieną saują. Panašiai kaip Meksikoje Mirties Diena? Taip! Tik mes švenčiame tyliai ir ne taip spalvingai. Kai randi panašumų, kaip mini įvairias šventes žmonės iš skirtingų pasaulio kraštų, supranti, kad yra daug daugiau to, kas mus visus jungia, negu skiria.
Man tai labiau verslo išpūsta šventė nei tikras kultūrinis reiškinys
Giedrė SOLOVJOVIENĖ
Muziejininkė, kultūros istorikė
Iš principo nesižaviu pačia Helovyno tradicija. Man tai labiau verslo išpūsta šventė nei tikras kultūrinis reiškinys. Kita vertus, jei žmonėms norisi linksmintis tokiu būdu – kodėl gi ne? Kultūra nėra uždara sistema. Ji nuolat maišosi, kinta, perima, transformuojasi.
Neturiu vienos aiškios pozicijos, bet manau, kad švietimo ar kultūros įstaigose vertėtų susilaikyti nuo Helovyno turinio – labiau dera priminti, ką reiškia Vėlinės, kaip mūsų senoliai suvokė santykį su mirusiaisiais, su atminimu, su tyla. O asmeniniame gyvenime žmonės laisvi rinktis, ką švęsti ir kaip tai daryti. Gal tik kartais keista, kad visuomenė vis dar „neatsivalgo“ Helovyno – tarsi vis dar ieškotume išorinių formų vietoje to, kas sava. Gal tai tam tikras nepilnavertiškumo atspindys: dar nesame iki galo subrendę vertinti savo kultūros turinio? Bet tikiu, kad su laiku tai ateis, kaip ateina brandesnis santykis su savimi.
Kodėl norėčiau statyti „baibokus“ ir juos nuo savęs vaikyti?
Irena MATELIENĖ
Rokiškio savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja
Sakyčiau, mūsuose pamilo ne patį Samhain, o tik jo išnarą – kažkam proga parduoti plastikinių žaislų, kažkam maža progų pasilinksminti. Žmonės dabar dažnai gyvena „paviršiumi“: nesigilina į prasmę nei patys, nei vaikams paaiškina.
Juk lietuviškas santykis su vėlių pasauliu toks gražus. Mes nesistengiame jų baidyti, kaip tik – einame jų lankyti su žvakelėmis, per Kūčias paliekame vietos prie stalo ir pan.
Man visai nesinori mėgdžioti svetimų tradicijų. Kaip tik, kiekviena proga giriuosi, kad šiuo santykiu lietuviai yra unikali tauta. Dažnai mintimis kreipiuosi į savo mirusius tėvelius, man jų labai trūksta. Kodėl norėčiau statyti „baibokus“ ir juos nuo savęs vaikyti? Per Vėlines dažnai stabteliu prie apleistų kapų, linkiu toms vėlėms ramybės.
Laiškas: NE siaubo, žiaurumo ir blogio platinimui
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė prieš Vėlines ir Helovyną išsiuntė laišką kultūros, švietimo įstaigoms bei savivaldybių Kultūros ir švietimo skyriams.
„Etninės kultūros globos taryba, kaip ir pernai, kviečia artėjant Vėlinėms šalies ir savivaldybių institucijas, kultūros, švietimo ir socialines įstaigas, bendruomenes, šeimas įsitraukti į tarybos skelbiamą „Gerumo, atminties ir bendrystės akciją“. Jos esmė – puoselėjant senuosius lietuviškus papročius atminti ir pagerbti išėjusiuosius, kartu atnaujinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, sušildyti šį vis labiau įsigalinčios tamsos metą gerumu ir žmonių širdžių šiluma“, – rašo pirmininkė.
„Skelbdami šią akciją, kviečiame šiuo laikotarpiu visus tarti NE siaubo, žiaurumo ir blogio platinimui, nes tai daro žalą vaikų ir kitų labiau pažeidžiamų žmonių psichikai. Taryba, kaip ir ankstesniais metais, atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis labiau plinta Helovynas, kuriame įsivyrauja su mirtimi susiję gąsdinantys siaubūnai ir šiurpinantys veiksmai, pabrėžiamas demoniškas mirties pavidalas, o tai itin nedera su mūsų lietuviškais Vėlinių papročiais, kurie skatina pagarbą mirusiųjų pasauliui. Helovyno renginiai pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau užgožia Vėlines, nes nebeapsiriboja vien spalio 31 diena – daug kur pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų.
Pastebima, kad Helovyno renginiai dažnai skleidžia visiškai priešingą Vėlinėms mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą, iškreipdami mirties sampratą, o tai ypač neigiamai veikia vaikų ir jaunimo pasaulėjautos formavimą. Siaubą keliantys Helovyno renginiai, kuriuose neigiamas mirties įvaizdis kuriamas panaudojant įvairių mirtį nešančių siaubūnų kaukes, renginių vietos apipavidalinamos pakaruokliais ar kitais bauginančiais vaizdiniais, įgarsinama šiurpą ir išgąstį keliančiais garsais, neretai pasitelkiamos agresyvių veiksmų imitacijos, vis labiau plinta Lietuvoje. Jie vyksta pagrindiniuose miestų parkuose, daugybėje dvarų ir kitose kultūros paveldo vietose, Helovyno organizavimu dažnai užsiima valstybinės švietimo ir kultūros įstaigos, o kai kur net vaikų darželių-lopšelių aplinka dekoruojama šiurpą keliančia atributika. Į Helovyno renginius įstaigose ir viešosiose erdvėse vis labiau įtraukiami vaikai, neretai jie ir patys vaidina įvairius siaubūnus ar kraujais apsipylusias aukas, o verslininkai skelbia nuolaidas lankytojams su mažais vaikais į siaubą propaguojančius renginius. Ženkliai prie šiurpaus Helovyno platinimo prisideda ir žiniasklaida, rašydama apie tokius renginius, didindama siaubo filmų pasiūlą aptariamu laikotarpiu“, – teigiama laiške.
Tarybos nuomone, būtina apskritai riboti Helovyno renginių organizavimą tam tikrose vietose. „Šiurpaus Helovyno renginiai, pasižymintys siaubą keliančiomis dekoracijomis, gana dažnai rengiami mokyklose ir kitose švietimo įstaigose, o tai nedera su pastaraisiais metais diegiamu įtraukiuoju ugdymu (šiurpinantys vaizdiniai ypač žalingi kai kuriems itin jautrios psichikos specialių poreikių vaikams). Tokie vaizdiniai apskritai kenkia vaikų psichikai, kadangi, Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, smurtinis turinys gali kelti nerimą, baimę, miego sutrikimus ir hiperaktyvumą, stiprinti vaikų nuostatas elgtis agresyviai, skatinti pripratimą prie smurto, dėl to jie tampa mažiau jautrūs kitiems žmonėms. Sunku atsiriboti nuo vaikų ir tuomet, kai Helovyno renginiai organizuojami viešosiose erdvėse (parkuose, aikštėse ir pan.), todėl abejotina, ar tokiems renginiams išduodami leidimai nepažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų“, – teigiama minėtame laiške.
