Kaimyno kieme ir žolė atrodo žalesnė. Šiuo prieškalėdiniu laikotarpiu galėtume pratęsti – ir stalas gausesnis, ir eglutė puošnesnė, ir dovanos brangesnės. Tikrovėje toli gražu taip nėra, bet sindromas vis tiek labai dažnas. Šiuo metu tokį „pas kaimyną žolė žalesnė“ etapą aktyviai stebime mokesčių reformos kontekste. Girdime, kad itin vešli žolė želia pas tuos kaimynus, kurie užsiima individualiąja veikla, turi verslo liudijimus, autorių ir tūlo ūkininko kieme. Ir naujoji mokesčių reforma, be kita ko, patręš vidutines bei didesnes pajamas gaunančių kaimynų žolę. O ji ten – ir taip neva tokio vešlumo ir skonio, kokio net Baltušis savo „Parduotose vasarose“ nesugebėjo aprašyti.
O štai jums realesnis vaizdelis apie kaimynų mokesčių mokėtojų žolę. Visi žino, kad mokesčių apskaičiavimas yra sudėtingas, painus ir nuolat kinta. Ir niekam nenuostabu, kad mokesčių mokėtojai gali suklysti skaičiuodami, mokėdami mokesčius. Ir mokesčių įstatymai leidžia mokesčių mokėtojams ištaisyti savo klaidas. Jei dėl klaidos atsiranda mokesčio permoka, ją irgi galima įskaityti arba net susigrąžinti. Įstatymas net penkerius metus leidžia tai daryti. Tai yra normali praktika, tačiau galioja ji ne visiems. Štai verslo liudijimo atveju klaidų taisyti negalima. Jei jau sumokėjai per daug gyventojų pajamų mokesčio už verslo liudijimą, o jo laikotarpis pasibaigė – viskas, klausimas uždarytas. Pats kvailas, kitaip sakant. Klysti negali, pasitaisyti – irgi. Žinoma, jei suklydai savo nenaudai. Bet tik pabandyk suklysti į kitą pusę – kaipmat patirsi visą įstatymo rūstybę!
Lyg reikalas vyktų turguje, o ne Mokesčių inspekcijoje, o verslo liudijimas būtų rauginti kopūstai, o ne gyventojų pajamų mokestis. Net ir turguje kartais pavyksta per klaidą sumokėtą per didelę sumą atgauti. O štai gyventojų pajamų mokesčio už verslo liudijimą – ne. Be to, turguje jie bent jau žino kainas. O štai, koks bus verslo liudijimas kitais metais, VMI dar nežino. O jei tiksliau – jau nebežino. Dar gruodžio 17-ąją žinojo, o 18-ąją jau nebežinojo. Ir nežinojo, kada žinos. Pati Mokesčių inspekcija čia niekuo dėta, žinoma, nėra ko ant jos visų šunų karti. Čia juk kai kas iš aukščiau žolės žalumą kaimynų kiemuose vertina bei lygius ir lygesnius skaičiuoja, ir Orvelą perrašinėja.
Tai dabar padėtis tokia, kad tie, kurie suskubo, jau turi verslo liudijimus kitiems metams, o kiti mokestį gal galės mokėti „šiomis dienomis“ – įdomus mokesčių mokėjimo terminas, negirdėtas toks. Ir dar nežinia, kokią sumą. Ši situacija – dėl mokesčių reformos, tiek jau to, kam dabar lengva. Bet visos kitos taisyklės – tai sąmoningas ir kryptingas individualiąja veikla užsiimančių asmenų diskriminavimas. Nes neva „jiems ir taip gerai“.
Protingas supras, kad nėra ta žolė tokia jau žalia. Betgi būnant kitoj tvoros pusėj jau net protas nepadeda. Ir ima tada žolės žalumo ekspertai kritikuoti netgi įgyvendinamą mokesčių reformą už tai, kad yra mažinama mokesčių našta dirbantiesiems. Palaukite, o tai juk būtent apie per didelę mokesčių naštą dirbantiesiems ir buvo unisonu kalbėta kokius penkiolika metų! Ir apie tai, kad ją reikia mažinti.
Tai dabar, kai jau šią naštą lengvina, žolės žalumo ekspertai ir čia randa, kad neva už tvoros kažkam per gerai. Jau nebereikia mažinti tų darbo mokesčių dirbantiems vidutiniokams ir daug uždirbantiems, jie mokesčių mažinti neprašė, jie ir taip gerai gyvena.
Visiems norisi palinkėti gyventi be žalios žolės sindromo ir matyti visas spalvas, nes būtent visų jų – yra.
Rūta Vainienė
