Per daug prisirišę prie datų
„Aš asmeniškai būčiau ne už mokslo metų trumpinimą, nes jie ir taip trumpi lyginant su kitomis šalimis. Čia kalba eina apie efektyvų laiko panaudojimą, nes birželis – tai metas, kai gimnazijų mokiniai laikys egzaminus ir patikrinimus. Bus susiduriama su darbo organizavimo problemomis, nes, pertvarkius vieną dalyką, apie egzaminų tvarką nebuvo pagalvota, nepagalvota, kaip efektyviai juos vykdyti. Mes per daug prisirišę prie datų, likusių nuo sovietmečio, kai mokslo metai prasideda rugsėjo pirmąją ir baigiasi birželio pirmąją, ir visa vasara atostogų. Pamiršom, kad tais laikais vasaros mėnesį praleisdavom kolūkiuose ir visokiose darbo, karinėse stovyklose, kur iš esmės auklėjimas, ugdymas ir lavinimas vyko toliau, tik kitomis formomis. Siūlyčiau mokslo metus pradėti savaitę prieš rugsėjį. Vyktų tai, kas dabar vyksta rugsėjo pirmosiomis dienomis. Taip sutaupytume savaitę. Atsisakyčiau žiemos atostogų savaitės vasario mėnesį. Taip sutaupytume dar savaitę. Taip mokslo metai galėtų baigtis birželio 7–8 dienomis“, – anksčiau, kai buvo pradėta gvildenti mokslo metų trukmės tema, savo nuomonę laikraščiui išsakė „Romuvos“ gimnazijos mokytojas Erikas Gaigalas.
Ministerija teigia, jog „nepaliko ant mokytojų pečių“
„Siekiame išspręsti labai opią visai švietimo bendruomenei problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso – negalime to palikti ant mokyklų administracijų ir mokytojų pečių. Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį ne visose mokyklose vyksta kokybiškai. Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus. Todėl po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais priimtas sprendimas ugdymo procesą trumpinti ir dėti daugiau pastangų gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. Juolab kad ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi. Kartu ieškosime, kokius neformaliojo švietimo, pilietinio ugdymo užsiėmimus galėtume pasiūlyti mokiniams, kurie kitąmet ugdymo procesą baigs anksčiau. Taip pat kompleksiškai peržiūrėsime egzaminų tvarkaraščius, mokytojų užimtumą, egzaminų mokinių atostogų metu klausimus. Egzaminų sistema neturi išderinti mokyklos darbo – viskas turėtų būti sklandu. Tokio sklandumo ir dermės siekiame, įsiklausydami į švietimo bendruomenę“, – sako ministrė Raminta Popovienė.
Pradinių klasių ir III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pačiu laiku, kaip ir dabar.
Anot ministerijos pranešimo spaudai, „sutaupyta“ savaitė 5–10 kl. bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Taigi, 5–10 kl. daugės valandų, skirtų mokymosi pagalbai teikti, mokinio individualiems ugdymo poreikiams, edukacinėms veikloms. Dėl ugdymo proceso sutrumpinimo penkiomis dienomis pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis – bendras ugdymui skiriamų kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pats, kaip iki šiol, tik šios valandos išdėstomos per mokslo metus, skiriant daugiau laiko konsultacijoms, žinioms gilinti ar mokymosi pagalbai.
Priminsime, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga anksčiau kreipėsi į ministeriją bei Vyriausybę prašydama sutrumpinto mokslo metus bent iki birželio 10 dienos.
