– Ūkininkai skundžiasi, kad blogus orus jiems siunčiate.
– Taip jau išėjo, kad, liūdnai juokaujant, prieš Velykas balandis šilumą „pasiskolino“ iš gegužės, todėl visą gegužę turėjo tęstis kūrenimo sezonas – kone du trečdalius mėnesio vidutinės paros temperatūros buvo žemesnės negu 10 laipsnių šilumos. Vien dėl to, kad balandis paankstino augalų vegetaciją, šalnos labai jai pakentė. Nors kalbama apie klimato kaitą, gegužės šalnos griežtai laikosi savo grafiko, o šiemet jos dar ir buvo gerokai didesnės, apšaldė sodus ir uogynus.
– Pastaruoju metu ir kritulių gamta nepagailėjo. Ar kompensavo pastarųjų savaičių lietūs žiemos praradimus?
– Gal dar ne visai, bet jau arti to. Gegužę jau iškrito beveik dviguba daugiametė kritulių norma. Jau ir Nemunėlio vandens lygis po truputį kyla, o tai reiškia, kad drėgmė nueina ir į gilesnius dirvos sluoksnius. Dirvos paviršiaus drėgme ūkininkai turbūt irgi skundžiasi, nes sunkesnėse žemėse jau reikia klampoti. Ūkininkai, ypač smulkesni, išsigando šalnų, nebuvo ir tikslo sodinti ką nors į šaltą žemę.
– Nuo ko priklauso tokios stiprios ir intensyvios šalnos?
– Ėjo šalto oro srautai iš šiaurės, nuo Skandinavijos, nuo Laplandijos. Taip jau nutinka gamtoje. Prieš Velykas turėjome srautus iš pietų, kurie gerino absoliučius šilumos rekordus. Ir gamta iš visų jėgų pabandė išlyginti tokius reiškinius – pasisuko oro srautai iš šiaurės.
– Ir nušaldė sodus. Sodininkai sako, kad obuolių šiemet nelabai bus.
– Parduotuvėse bus. Tik, aišku, brangesni. Pasaulinė prekyba neleis kęsti be jų, bet tiems, kas iš to pragyvena, liūdna.
Dar vienas paradoksas, kad nuo stipriausių šalnų šiemet kentėjo pietiniai ir pietrytiniai rajonai, o ne šiaurė. Pas mus taip susiklostė, kad vis tai apsiniaukdavo, tai dar kas nors, todėl šalnos buvo, bet ne tokios nuožmios, ir yra tikimybė, kad turėsim šiek tiek daugiau derliaus.
– O kada dabar ateis vasara?
– Po tokios vėsios gegužės kad tik nebūtų vėl kokio neįprasto karščio šuoro – tai irgi labai tikėtina. Užsienio sinoptikai kartais pagąsdina, kad vasara būsianti sausa ir karšta, bet dabar dar sunku tuo patikėti, kai kartas nuo karto kaminėliai rūksta. Didesnė tikimybė, kad po šaltos gegužės plūstelės karštis. Klimato kaita reiškiasi kraštutinumais – muša šalčio ir karščio rekordus.
– Sinoptikai žadėjo ir labai šaltą žiemą…
– Šaltų žiemų tikėtis gal jau nebereikėtų. Šalčiausias visada būna vasaris – žiema vėluoja ir į pabaigą pabando pasispardyti. Blogiausia, kad po šiltos žiemos pavasaris ankstyvas, bet šaltas. Jau kelintus metus šiltas balandis labai paskubina augalų vegetaciją, o jiems žydint šalnos pačios pavojingiausios. Tiesa, augalai bando prisitaikyti, atvėsus orams vegetacija tarsi sustoja arba prislopsta, todėl pasekmės jau būna ne tokios baisios.
Kartais daržininkai patys paskuba. Norisi jiems pareplikuoti, kad negalima su daigais pavasario skubinti. Paskuba, o tada kaltina pavasarį.
– Kai kurie ūkininkai ir sąmoningai vėlina sėją bei sodinimą. Tikisi, kad šiltas ruduo kompensuos viską.
– Jie labai protingai elgiasi. Vasara truputį persistumia į rugsėjo pusę. Anksčiau ji baigdavosi apie Žolinę, o pastaraisiais metais kokiu mėnesiu vėliau.
Dabar dar ir žemė šalta, nes naktimis temperatūra jos paviršiuje artima nuliui. Augalams, ypač šilumamėgiams, reikia, kad vidutinė paros temperatūra būtų apie 15 laipsnių. O šiemet virš daugiamečio vidurkio arba klimato normos per visą gegužę temperatūra pakilo tik tris dienas – 3, 22 ir 23 dienomis. O, pavyzdžiui, gegužės 16 dieną, kai vidutinė paros temperatūra yra apie 12,4 laipsnio, ji buvo tik 3,7.
– Tai kada planuoti atostogas?
– Galiu tik pajuokauti, kad rugpjūtį.
– Ačiū už pokalbį.
